
Virginija Šiukščienė: „Manau, kai dirbama 30 metų kultūros institucijoje sąžiningai ir su išmanymu, tai jei ne kiekvienam muziejininkui, tai tikrai kas antram verta skirti premijas, nes atlyginimai tikrai nėra adekvatūs įdedamam darbui“.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Praėjusieji metai Šiaulių „Aušros“ muziejui buvo labai sėkmingi – Chaimo Frenkelio vila Metų muziejaus rinkimuose pelnė antrąją vietą, o 2012 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija už muziejininkystės darbus skirta „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotojai muziejininkystei Virginijai Šiukščienei.
Įvertinta už veiklą Muziejų asociacijoje
Tris dešimtmečius „Aušros“ muziejuje dirbanti V. Šiukščienė šiauliečiams yra žinoma kaip parodų kuratorė, įvairių su muziejaus veikla susijusių leidinių sudarytoja ir leidėja, ne tik kaip administratorė. Tad daugeliui nė mintis nekyla, kad ši muziejininkė už įvairius darbus „Aušros“ muziejuje jau seniai nusipelnė aukščiausių įvertinimų, tačiau pati V. Šiukščienė mano, kad 2012 metų premija jai skirta už itin specifinę muziejinę veiklą.
Kadangi Kultūros ministerijos metinės premijos skiriamos už pastarųjų penkerių metų darbus, Virginija Šiukščienė savąjį apdovanojimą sieja su darbais, kurie yra matomi tik visame Lietuvos muziejininkystės kontekste.
Ji nuo 2005 metų vadovauja nevyriausybinės organizacijos – Lietuvos muziejų asociacijos – Rinkinių mokslinio tyrimo sekcijai. O sekcijos veiklos esmė yra metinių muziejininkų konferencijų rengimas ir konferencijos leidinio „Lietuvos muziejų rinkiniai“ sudarymas bei išleidimas.
„Kaip kiekviena profesinė bendrija turi periodinių leidinių savo minčiai reprezentuoti ir skleisti, Lietuvos muziejininkai turi savo leidinius – „Lietuvos muziejai“ ir „Lietuvos muziejų rinkiniai“.
Aš ir manau, kad už kasmetinį leidinį „Lietuvos muziejų rinkiniai“ ir konferencijų rengimą man ir buvo skirta 2012 metų Kultūros ministerija premija“, – teigia V. Šiukščienė.
Kadangi kiekviena konferencija pagal temą vyksta vis kitame Lietuvos muziejuje, sekcijos vadovei ir jos pagalbininkei tarybai tenka nemažas krūvis – kasmet reikia parengti projektą finansavimui gauti, o gavus surengti konferenciją ir išleisti konferencijai skirtą leidinį. Šis darbas trunka ištisus metus šalia o ne vietoj tiesioginio „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotojo darbo.
Darbas už simbolinį atlygį
O konferencijų ir joms skirtų leidinių įvairiapusiškumas labai įspūdingas.
2006 metais Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse vyko mokslinė konferencija „Etninis paveldas muziejuose“ ir išleistas to paties pavadinimo leidinys, 2007-aisiais – Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje konferencija „Miestų istorijos paveldas muziejuose“, 2008-aisiais – Alytaus kraštotyros muziejuje „Memorialistika Lietuvos muziejuose“, vėliau – Lietuvos nacionaliniame muziejuje konferencija „Lituanistika Lietuvos muziejuose“, skirta Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiui, Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune konferencija „Lietuvos muziejininkystė: raida, asmenybės, perspektyvos“, Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje konferencija „Šiuolaikinė muziejinė komunikacija: tradicijos ir inovacijos“.
O pernai – Muziejų metais – Lietuvos muziejų asociacijos Rinkinių mokslinio tyrimo sekcija Vilniaus rotušėje organizavo konferenciją „Lietuvos muziejai: nuo Dionizo Poškos baublių iki Valdovų rūmų“.
„Darbas sekcijoje yra garbės reikalas, už kurį simbolinį atlygį gaunu, bet tam, kad kitame, ne „Aušros“ muziejuje būtų organizuota konferencija, o paskui parengtas ir leidinys, tenka dirbti ištisus metus“, – prisipažįsta V. Šiukščienė.
Tiesioginės pareigos – planuoti ir kontroliuoti
O kur dar tiesioginis „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotojos darbas? Strateginių ir metinių planų sudarymas, kontrolė, kad šie planai būtų sėkmingai įgyvendinti visuose muziejaus padaliniuose. Ir ne tik tuose, kurie turi savo rinkinius, bet ir skyriuose – Ryšių su visuomene, Edukacijos, bibliotekoje, archyve, leidykloje.
Be viso to, nemažai laiko ir darbo turi būti skiriama Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos diegimui, muziejinių eksponatų vertės nustatymo procesui ir t. t.
Virginija Šiukščienė neturi net laiko pasidžiaugti pelnyta premija – rengia beveik šimto puslapių 2012 metų „Aušros“ muziejaus veiklos ataskaitą: kiek ir kada organizuota parodų, kiek edukacinių užsiėmimų, kiek buvo lankytojų vienur ir kitur.
Malonumas – leidybinė veikla
Be to, V. Šiukščienė pati kuruoja kai kurias parodas. Pavyzdžiui, dailininko Anatolijaus Tyčinos paroda buvo eksponuota Minske, su muziejaus Dailės skyriaus vedėja Odeta Stripiniene kartu kuruojama Gerardo Bagdonavičiaus paroda vežiojama po Lietuvą ir rengiamasi ją pristatyti Jelgavoje.
Paskutinis V. Šiukščienės kuruojamas projektas yra 1863 metų sukilimui skirta paroda, kuri turėtų būti atidaryta kovo 11-ąją, ir parodos katalogo sudarymas. Nors nemažai prisideda ir prie parodos rengimo atrenkant eksponatus ir t. t., katalogą ji rengia pati.
Ir tai V. Šiukščienei, keturiasdešimties leidinių sudarytojai, nėra vargas: „Katalogų, leidinių sudarymas man ir teikia malonumą, nes šio darbo rezultatą gali palaikyti rankose ir kitam parodyti, o tai, kaip sustyguojamas darbas įstaigoje, yra nematomas dalykas. Todėl leidiniams parengti ir po darbo yra laiko“.
Kultūros ministerijos premijos už muziejininkystės darbus prieš kelerius metus jau yra skirtos kitoms dviem „Aušros“ muziejaus darbuotojoms – daktarei Birutei Salatkienei ir šviesaus atminimo Irenai Nekrašienei.



