Į „Šiaulių naujienų“ redakciją kreipėsi šiaulietė Joana, kuri susirgo graužikų platinama infekcine liga. Po kiek laiko pastebėjo, kad tie patys simptomai pasikartojo ir jos 16 metų dukrai. Pradėjus aiškintis, ar mergina tikrai serga, gavo šeimos gydytojos siuntimą vaikų infektologo konsultacijai. Tada ir prasidėjo ligoninės durų varstymas nežinant, kur pagalbos ieškoti. Šiauliuose šiuo metu vaikų infektologo nėra. Dėl to buvo pasiūlyta kreiptis į suaugusiųjų ligoninę, kurioje buvo atsisakyta konsultuoti, nes ten dirbantys gydytojai neturi teisės gydyti vaikų iki 18 metų. Braukdama ašaras šiaulietė skundėsi, kad susirgus tenka ilgai suktis užburtame rate, kol suteikiamas gydymas, o tai verčia jaustis it marsietei.

Kad būtų skiriami vaistai, reikėjo pasistengti
„Nuvykus į Moters ir vaiko kliniką sužinojau, kad tokio specialisto net nėra. Tada teko sugrįžti pas šeimos gydytoją ir antrą kartą prašyti siuntimo vaikų ligų gydytojo konsultacijai, kur ir buvo atliktas mokamas kraujo tyrimas. Paaiškėjo, kad dukra serga graužikų platinama liga – jersinija. Sekdama pačios patirtais ligos simptomais supratau, kad liga  paprastai nedings ir ją reikia kuo skubiau gydyti“, – pasakoja šiaulietė.

Moters ir vaiko klinikoje Joana išgirdo, kad dukrai gydymo kaip ir nereikėtų, nes tyrimo rezultatas rodo nedidelius kraujo pakitimus, tačiau visgi išrašė rekomendaciją šeimos gydytojai, kad vertėtų pasikonsultuoti ir su suaugusiųjų gydytoju infektologu, dirbančiu Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Tačiau konsultacija nebuvo suteikta, nes Joanos dukra – nepilnametė.

„Gerai, kad pasitaikė gera gydytoja, kuri nurodė reikiamų vaistų pavadinimus, nors ir konsultuoti neprivalėjo. Sugrįžusi vėl pas šeimos gydytoją vaistų recepto negavau, nes neturėjau specialisto išvadų. Toks durų varstymas vedė į neviltį“, – atviravo Joana.

Nors gydymas Lietuvoje vaikams yra nemokamas, ir už vaistus, ir už tyrimus Joanai teko sumokėti be jokių kompensacijų.

„Gavau siūlymą vežti vaiką į kitą gydymo įstaigą, kur yra reikiamas specialistas, kad gaučiau raštišką išvadą. Tačiau paklausus Ligonių kasų specialistų, kas apmokės kelionės išlaidas, man buvo pasakyta, jog stengiuosi tai dėl savo vaiko, o ne dėl ko kito. Galiausiai pasiūlė sugrįžti pas vaikų gydytoją, kuris ir skirs vaistus. Po tokių stumdymų tarp gydytojų durų net verkiau. Šiaip ne taip gavau vaistų receptą. Pasijutau, kad esu marsietė, o ne žmogus. O jei rimtesnė infekcinė liga pasitaikytų, tai Šiauliuose vaikas ir numirti gali. Po trijų mėnesių dukrai reikės kartoti kraujo tyrimą, tai vėl teks eiti prašinėti, kad jį padarytų“, – sako šiaulietė.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė sako, kad dėl šios situacijos, kurią patyrė Joanos šeima, kalta šeimos gydytoja, kuri ir parašė siuntimą neegzistuojančio gydytojo specialisto konsultacijai.
„Lietuvos Respublikoje licencijuojama ir apmokama gydytojo infektologo konsultacija. Vaikų infektologo specialybės nėra. Infektologas gydo visus infekcinėmis ligomis sergančius asmenis – ir vaikus, ir suaugusiuosius“,  – aiškino D. Ozolienė.

Įstatymų pinklės suriša gydytojų rankas
Šiaulietė Joana mano, kad išimties tvarka infekcinėmis ligomis sergantys vaikai turėtų būti gydomi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Tačiau šiuo metu Respublikinės Šiaulių ligoninėje Suaugusiųjų infekcinių ligų skyrius neprisiima atsakomybės gydyti vaikus.

„Yra gydytojai pediatrai, kurie sėkmingai gali gydyti infekcines ligas. Jei jiems kyla neaiškumų, tada pasikonsultuoja su mūsų specialistais“, – sako gydytojas infektologas Aidas Kaušas.

Konsultacijų poliklinikos vedėjas Antanas Lukošaitis pritaria, kad įstatymai žiaurūs ir gydytojai norom nenorom turi jų laikytis.

„Žmogus iki 18 metų yra vaikas, todėl ir turi būti gydomas vaikų gydytojų. Nors esu už tai, kad galėtų gydyti ir kiti kompetentingi specialistai. Šiandien yra taip, kad jei gydytojas išrašys vaistus, kurių nevalia išrašyti, gali būti nuostolis išskaičiuotas iš gydytojo algos. Šiuo atveju vaistus gali išrašyti nebūtinai tik infektologai, bet ir vaikų gydytojai. Svarbu, kad esama diagnozė būtų patvirtinama tyrimais“, – aiškina A. Lukošaitis.

Pasak A. Lukošaičio, gydytojų infektologų trūksta visose gydymo įstaigose, todėl nieko keisto, kad jų nėra ir Šiauliuose. Tačiau yra būdų, kaip įveikti įstatymų pinkles. „Jei gydytojo siuntimas parašytas vaikų infektologo konsultacijai, turi būti griežtai laikomasi nurodymų. Tačiau jei yra nurodomas tik infektologas, galima gauti konsultaciją iš suaugusiųjų gydytojo“, – aiškino A. Lukošaitis. Esą juk kiekvienas gydytojas turi teisę ir nesutikti konsultuoti ir gydyti vaikus, kai jiems tai nepriklauso.

„Kai yra rimta bėda, priimame pacientus. Ir aš pats apžiūriu vaikus, o jei nepasitikiu savo jėgomis, perduodu gydyti vaikų neurologams“, – sako A. Lukošaitis.

Specialistų stygius verčia prisitaikyti
Moters ir vaiko klinikos Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėja vaikų ligų gydytoja Liuda Gražina Bekerienė sakosi turinti žinių, kaip gydyti infekcines ligas, tačiau ne visuomet gerai jaučiasi tai darydama.

L. G. Bekerienė nevengia konsultuotis su suaugusiųjų infektologais. Kai esi sustyguotas kompiuterine gydymo sistema, žmogiškasis faktorius išnyksta. Tada tenka gydytojams pasikliauti savo jėgomis ar konsultuotis tarpusavyje. Kadangi trūksta vaikų infekcines ligas gydančių specialistų visoje šalyje, todėl šių ligų visos gydymo teisės ir atsakomybė yra perduota į bendrosios praktikos šeimos gydytojų ir vaikų gydytojų rankas.

„Ne kartą esu sulaukusi priekaištų, kodėl gydau infekcinėmis ligomis sergančius vaikus, nors ir man tai nepriklausytų, tačiau kiekvienas atvykęs į gydymo įstaigą tikisi bent kokios pagalbos. O ir suaugusiųjų ligų gydytojai niekuo dėti. Ne jie pacientų nepriima, o kompiuteris, kuris neleidžia užvesti paciento gydymo formos. Mums tik belieka atsiprašyti gyventojų, kad ne visuomet galime jiems padėti“, – sako L. G. Bekerienė.

01 12 2016 21

Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos vedėjas Antanas Lukošaitis sako, kad gydytojų infektologų trūksta visose gydymo įstaigose, todėl nieko keisto, kad jų nėra ir Šiauliuose.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

 
Straipsnių peržiūros
94202327
Į viršų