Per šių metų sausio-liepos mėnesius Šiaulių apskrityje nustatyta 14 erkinio encefalito ir 76 Laimo ligos susirgimų atvejų. Kaip pastebi visuomenės sveikatos specialistai, erkės dažniausiai įsisiurbia uogautojams ar grybautojams, kurie net kelias valandas leidžia vaikščiodami miške, todėl net nepastebi, kada jiems įsisiurbia erkė. Yra ir tokių atvejų, kai įsisiurbusi erkė užkrečia ir pati pasišalina. Tada dar sunkiau nustatyti, kad sveikatos negalavimų priežastis – erkė.

Šiemet mirties atvejų dar nebuvo
Per 2016 metų sausio-liepos mėnesius buvo nustatyta 14 erkinio encefalito susirgimų atvejų, iš jų Šiaulių mieste – 7, Šiaulių rajone – 3, Radviliškio rajone – 2. Šiauliečiai erkiniu encefalitu užsikrėtė būdami Kelmės, Akmenės, Pakruojo ar Šiaulių rajonų miškuose.

2015 metais Šiaulių apskrityje buvo užregistruota 30 erkinio encefalito atvejų ir didžiausi sergamumo rodikliai registruoti Šiaulių mieste, Akmenės ir Radviliškio rajone. 2015 metais buvo užregistruotas vienas mirties atvejis – nuo erkinio encefalito mirė Akmenės rajono gyventojas. Palyginus Šiaulių apskrities gyventojų užsikrėtimo erkiniu encefalitu vietas nustatyta, kad daugiausia gyventojų, kaip ir pastaruosius dvejus metus, užsikrėtė būdami miške. Dauguma erkiniu encefalitu infekuotų erkių Šiaulių apskrities gyventojams įsisiurbė Kužių (Šiaulių r.), Bubių (Šiaulių r.), Meškuičių (Šiaulių r.) ir Papilės apylinkių miškuose.

Daugėja norinčių skiepytis
Lietuva yra endeminė erkių pernešamų ligų atžvilgiu šalis, nes endemiškumo rodiklis yra 5 atvejai, tenkantys 10 tūkstančių gyventojų, o Lietuvoje jis svyruoja apie 15 atvejų, tenkančių 10 tūkstančių gyventojų (viršija 3 kartus).

Tačiau nežiūrint to, skiepijimosi aktyvumas, pasak visuomenės sveikatos specialistų, yra nepakankamas. Kaip praneša Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Rita Švambarienė, 2016 metais stebimas vakcinacijos nuo erkių platinamų ligų apimčių padidėjimas visoje apskrityje. Per šių metų pirmąjį pusmetį erkinio encefalito vakcinos pirmąja doze jau pasiskiepijo 1 815 apskrities gyventojų, kai per visus 2015 metus – tik 1 328.

Didžioji dalis užsikrėtė uogaudami ir grybaudami
2016 metais sausio-liepos mėnesiais Šiaulių apskrityje nustatyti 76 Laimo ligos atvejai, iš jų Šiaulių mieste – 28, Šiaulių rajone – 12, Radviliškio rajone – 18, Pakruojo rajone – 9. Joniškio rajone – 1 atvejis. Šiauliečiai daugiausia Laimo liga užsikrėtė, kai pabuvojo Kurtuvėnų regioniniame parke ir Rėkyvos ežero ir miško teritorijose, Talkšos ežero teritorijoje, sodų bendrijose apie Šiaulių miestą. Kaip aiškina sveikatos specialistai, nemaža dalis susirgusiųjų Laimo liga šiauliečių net nepastebėjo įsisiurbusios erkės.

Praėjusiais metais Šiaulių apskrityje erkių platinamomis ligomis susirgo 215 gyventojų, tai yra, 16 mažiau nei 2014 metais. Bendras Šiaulių apskrities erkių platinamomis ligomis rodiklis siekia 7,6 atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų, ir yra mažesnis už šalies vidutinį sergamumo lygį.

„2015 metais Šiaulių apskrityje buvo užregistruoti 185 Laimo ligos atvejai, iš kurių net 72 užsikrėtė Šiaulių mieste. Tačiau 2015 metais Šiaulių apskrities sergamumo Laimo liga rodiklis neviršijo šalies vidutinio sergamumo lygio. 2015 metais didžiausi sergamumo Laimo liga rodikliai užregistruoti Šiaulių mieste, Pakruojo ir Radviliškio rajone. Stebimas 2014 – 2015 m. sergamumo Laimo ligos rodiklio mažėjimas Šiaulių mieste, Šiaulių rajone, Akmenės rajone ir Kelmės rajone“, – praneša R. Švambarienė.

Daugiausia Laimo ligos atvejų atvejų užregistruota liepos ir rugsėjo mėnesiais. Net 7 asmenys savo užsikrėtimą Laimo liga siejo su profesija – miškininkyste, žemės ūkiu, lauko darbais. Nors didžioji dalis asmenų užsikrėtusių pernai Laimo liga nurodė, kad erkės įsisiurbė gyvenamojoje aplinkoje arba miške. 2015 metais buvo užregistruotas ir vienas mirties atvejis – nuo erkinio encefalito mirė Akmenės rajono gyventojas.

Erkės tūno ne tik miškuose, bet ir parkuose
Dažniausiai susirgę Laimo liga Šiaulių apskrities gyventojai kaip užsikrėtimo vietas nurodo Šiaulių miesto Dainų, Rėkyvos ir Talkšos parkus. Taip pat mėgstantys leisti laiką neretai erkių pasigauna vaikštinėdami po Kurtuvėnų regioninį parką, Bubių (Šiaulių r.), Tytuvėnų (Kelmės r.), Pakražančio (Kelmės r.), Papilės (Akmenės r.) Linkuvos (Pakruojo r.), Klovainių (Pakruojo r.), Aukštelkių (Radviliškio r.) ir Grinkiškio (Radviliškio r.) seniūnijų miškus bei vietoves.

Baisiausia tai, kad įsisiurbusios erkės galima ir nepastebėti.

„Galima manyti, kad užkrėsti galėjo dar nesubrendusios erkės – nimfos, kurios, jei yra užsikrėtusios, gali įsisiurbti žmogui, užkrėsti kraują ir nepastebėtos nukristi. Tokiam žmogui gresia erkinis encefalitas arba Laimo liga. Nimfa, palyginti su subrendusia erke, gali būti net keturis kartus mažesnė. Blogiausia ne tai, kad ji lengvai prisisiurbia, bet tai, kad ji dar neretai būna per maža – įsisiurbia, tačiau neišsilaiko ir nukrinta, jau spėjusi apkrėsti žmogų. Nimfų populiacija didžiausia. Būtent erkių nimfos yra pagrindinės Laimo ligos sukėlėjos – boreliozės – platintojos. Tačiau viena aišku, jog didžioji dalis susirgusiųjų užsikrėtė uogaudami ir grybaudami birželio-liepos mėnesiais“, – sako R. Švambarienė.