Technologijos keičia miestus ir gyvenimą juose. Naujausi inžinierių produktai padeda suprasti, kur žmonės renkasi, kaip ten greičiau ir patogiau nuvykti, tobulina transporto sistemas ir kitas paslaugas. Išmanumu šiek tiek gali pasigirti ir Šiauliai. Viešajame transporte įdiegta elektroninio bilieto paslauga, stovi išmanieji šviesoforai, už automobilių stovėjimą aikštelėje galime susimokėti išmaniuoju telefonu ir t. t. Tačiau inžinieriai pastebi, kad išmaniojo miesto koncepcija įgyvendinama ne visame mieste, bet pavieniuose sektoriuose. Šiuo atžvilgiu pasigendama aiškios strategijos. Tuo tarpu miesto valdžia sako, kad visada yra atvira naujovėms ir žada pokyčių.

Pinigus švaisto veltui
„Išmanumas pirmiausia prasideda nuo miesto planavimo. Tai nėra vien elektronika, išmanieji telefonai, kompiuteriai. Išmanumas apima daugelį sričių: tai gatvių tinklas, energetika, apšvietimas, transportas ir pan.“, – „Šiaulių naujienoms“ paaiškina Išmaniųjų technologijų asociacijai priklausančios Šiaulių įmonės direktorius Sigitas Šimulis.

Jis pastebi, kad kiekviena iš aukščiau išvardytų sričių Šiauliuose vystosi chaotiškai ir atsilieka nuo bendros miesto koncepcijos. Taip yra galbūt todėl, kad miestas neturi aiškios strategijos. Turbūt bepigu dėl to kaltinti valdžią, žinant, kad visai tai brangiai kainuoja. Tačiau pašnekovas patikina, kad ir dabar veltui yra investuojama per daug lėšų.

„Remontuojamos gatvės, investuojama į transporto sistemas, vadinasi, tie pinigai yra išleidžiami. Bėda ta, kad lėšos yra leidžiamos atskirai, nesilaikant bendros strategijos. Kaip taisyklė, tokiu atveju yra išleidžiama daugiau, negu tam iš tiesų reikia“, – esminę problemą išskiria S. Šimulis.

Specialisto teigimu, jeigu miestas turėtų aiškią vystymosi strategiją, išsispręstų daugelis problemų. Pavyzdžiui, gyvenantys pietiniame miesto rajone žino, ką reiškia rytą ir vakare atsidurti kamščiuose. Galbūt problemos nebeliktų, jeigu viskas mieste būtų suplanuota taip, kad gyventojams nereikėtų toli važiuoti, jeigu jų darbovietės būtų šalia. Suplanavus miksą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, nebereikėtų plačių gatvių ir pan.

„Neteisinga atskirai vystyti viešojo transporto ir dviračių takų sistemas. Įvertinus gyventojų skaičių ir pasitelkus elektronikos priemones reikėtų bandyti kurti išmanumą, tai reiškia – kuo aktyviau išnaudoti esamą miesto infrastruktūrą. Šiauliai lyginant su Vilniumi yra atsilikę šviesmečius“, – pabrėžia pašnekovas.

Įžvelgia ugdymo spragų
S. Šimulis sako, kad išmanumas nereiškia, jog miesto centre gyventojams iš karto turi būti suteikta nemoka prieiga prie interneto. Užtektų pradėti nuo viešųjų paslaugų: autobusai, gatvės, pašvietimas – visa tai galėtų pavirsti „smartu“, o po to galima artėti prie žmonių.

Pavyzdžiui, būtų šaunu, jeigu kiekvienas šiaulietis, neiškėlęs kojos iš namų, galėtų pamatyti, kokia yra situacija miesto gatvėse. Gautumėme informaciją, ar nėra kamščių, autoįvykių arba kuriuo keliu greičiausiai nuvykti iki atitinkamo miesto taško. Tuomet mes aiškiai pamatytumėme gatvių apkrovimą ir galbūt paaiškėtų, kokių gatvių mums iš viso nebereikia.

„Jeigu šiauliečiui suteiktumėme galimybę turėti tokį įrankį su tais pačiais pinigais, kuriuos išleidžiame šiandien, pasiektumėme fantastiškų rezultatų“, – tvirtina S. Šimulis.

Kartais pastebime, kad naujovėms priešinasi patys gyventojai. Pavyzdžiui, mieste atsiradus išmaniesiems šviesoforams šiauliečiai skundėsi, kad niekam jų nereikėjo, nes padaugėjo kamščių keliuose ir t. t. Specialistas paaiškina, kad problema ne pats šviesoforas, bet kaip tas vienas fragmentas dera visumoje.

„Kompanija pasiūlė padaryti vieną fragmentą ir jis niekaip nesiderina visumoje. Tai atskiras gabaliukas, siekiant pavaizduoti, kokia galėtų būti sankryža. Tačiau jeigu aš negaliu suderinti savo maršruto iš Lieporių iki Ginkūnų, tai vienas toks šviesoforas tik trukdys. Tai nėra sistemos dalis, o tik kliuvinys“, – išskiria išmaniųjų technologijų ekspertas.
Pašnekovas svarsto, kad galbūt situacija pasikeistų, jeigu Miesto savivaldybė turėtų išmaniojo miesto strategiją.

Pažiūrėtų, kaip tarpusavyje dera visi turimi strateginiai sprendimai, planai ir po to į juos investuotų. Prie to gali prisidėti ir patys gyventojai, rinkdami miesto valdžią.

Vis dėlto S. Šimulis pastebi, kad atėjus naujai miesto valdžiai per ketverius metus vargu ar galima ką nors padaryti, kad būtų sukurtas išmanusis miestas: „Reikėtų laikytis ilgalaikės strategijos. Jeigu Šiauliai galvoja tapti išmaniuoju miestu, pirmiausia reikėtų matyti, kiek žmonių gyvens po penkiolikos metų, ir pagal tai kurti miestą. Iš esmės sukurti miesto viziją yra politikų reikalas.“

Vis dėlto jeigu mes norime gyventi išmaniajame mieste, reikalingas ir pačių gyventojų išprusimas. Vargu ar senjoras sugebėtų iš karto perprasti visas technologijas. Geresnių rezultatų pasiektumėme, jeigu vaikams dar nuo mažų dienų būtų aiškinama apie technologijas, skatinami jų, kaip būsimų inžinierių, gabumai. Tuomet tokie žmonės, po dvidešimt ar trisdešimt metų atėję į valdžią ar užėmę įmonių vadovų pozicijas, žinotų, ką reikia daryti. Būtent tuomet išmanumo sėklos ir sužydėtų.

Pasigenda gyventojų iniciatyvos
Tuo tarpu inovacijų ekspertas Andrius Plečkaitis dienraščiui sako, kad į planavimo procesą dažniau reikėtų įtraukti pačius gyventojus. Kitaip tariant, pačios savivaldybės be gyventojų pagalbos turbūt nesugebėtų sukurti tokių patogių ir reikalingų paslaugų, kokias gali įgyvendinti jiems dalyvaujant.

„Matyt, pirmiausia viską turėtų įvertinti miesto galvos. O po to skelbti konkursą ar pan. Paklausus, kokias problemas reikėtų spręsti panaudojant technologijas, galbūt tiek verslas, tiek gyventojai, pateiktų savo idėjas. Be to, įvykus dialogui atsirastų ir greitesnis tų paslaugų diegimas bei naudojimas“, – akcentuoja A. Plečkaitis.

Naujoves atsargiai vertina ir patys gyventojai. Pavyzdžiui, jie baiminasi, kad viešoje erdvėje pasinaudoję nemokamu internetu praras savo duomenis ir teisę į privatumą. Ekspertas atsako, kad dėl to labai jaudintis nereikėtų.

„Nežinau, kas gali imti ir gyventojus sekti. Parsisiuntę bet kurią programėlę jie gali nurodyti leisti ar neleisti naudotis savo geolokacijos duomenis. Be gyventojų sutikimo duomenys neturėtų būti naudojami. Be to, egzistuoja tam tikros tarnybos, kurios prižiūri, kad visi produktai ar sistemos, kurios yra kuriamos ir naudojamos, atitiktų asmens duomenų apsaugos reikalavimus“, – tvirtina A. Plečkaitis.

Svajonė gali virsti realybe
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis sako, kad Savivaldybei iš tiesų svarbu, kad miestas taptų išmanus.

„Turbūt visi miestai to siekia ir Šiauliai ne išimtis. Kiekviena įdiegta sistema nėra savitikslė. Jos padeda pagerinti gyvenimo kokybę ir efektyviau panaudoti lėšas. Šiandien viena iš priemonių, kuria mes naudojamės, yra vaikų būrelių lankymo kontrolė. Mes matome, kiek, kada ir į kokius būrelius vaikai eina, koks yra būrelių užimtumas ir tai mums padės daryti išvadas. Išmanieji šviesoforai padeda taupyti laiką, elektroninis bilietas – sekti keleivių srautus, peržiūrėti grafikus, maršrutus. Sulaukiame siūlymų iš gyventojų. Skyriaus darbuotojai juos analizuoja, teikia savus, žiūrime finansines galimybes ir iš to sprendžiame, kas ir kur galėtų būti įdiegta“, – informuoja E. Bivainis.

Administracijos direktorius pasakoja, kad kol kas nepavyksta įdiegti tiek technologijų, kiek norėtųsi, nes visa tai pakankami brangiai kainuoja, tačiau pabrėžia, kad investicijos to vertos.

„Galvojame apie tas sistemas, kurios šiuo metu duoda didžiausią grįžtamąjį efektą. Galima diegti įvairias sistemas, bet jeigu nebus galimybių jų panaudoti pilnai, negalėsime analizuoti duomenų. Tuomet pati sistema neturi prasmės. Pačių šviesoforų diegimas yra tarpinis elementas, pavyzdžiui, sustačius šviesoforus paskui reikia juos sureguliuoti, kad jie atitinkamai veiktų. Norisi, kad viskas veiktų kaip kompleksas“, – pabrėžia E. Bivainis.

Jo teigimu, dėl diegiamų naujovių Savivaldybė gyventojų skundų nesibaimina. Žinoma, pasitaiko  gyventojų nepasitenkinimo, pasiūlymų, pastabų, tačiau, anot jo, tai normalu. Bet kuri naujovė visuomet sukelia tam tikrą pasipriešinimo laipsnį, žmonėms reikia laiko, kad prie jų priprastų. Administracijos direktorius pasakoja, kad anksčiau gyventojams buvo sunku priprasti prie elektroninio bilieto autobusuose, o dabar iš senjorų šiuo atžvilgiu išgirstama daugiau teigiamų atsiliepimų.

„Reikėtų įsisąmoninti, kad naujovės nėra skirtos situacijai pabloginti. Tiesiog kartais mes pernelyg konservatyviai reaguojame į pokyčius. Kaip ten bebūtų, Šiauliai ne tik gali virsti išmaniuoju miestu, bet anksčiau ar vėliau – virs“, – reziumuoja E. Bivainis.

Kol kas išmaniojo miesto koncepcija įgyvendinama ne visame mieste, bet pavieniuose sektoriuose.
Artūro STAPONKAUS nuotr.