Tikriausiai ne kartą važiuodami viešuoju miesto transportu esate pasijutęs nemaloniai – šalia prisėda keli pažįstami, kurie pradeda aktyviai diskutuoti. Pasuki galvą į šoną, apsimeti, kad mintimis esi kažkur toli, tačiau nori nenori girdi dialogą: koks prastas gyvenimas, kokia nevykusi valdžia, kuri tik bando pasipildyti savo kišenes šlamančiais, o iš paprasto žmogaus pasiruošusi paskutinį centą atimti. Tada susimąstai – o gal žmonės pripratę skųstis, gal iš tiesų patys nieko nedaro, jog jų gyvenimas būtų geresnis. Ir štai – telefono skambutis. Susigraudinusi šiaulietė sunkiai tramdo emocijas: pensija maža, vos pragyvenu, o dar valdžia nepagrįstai reketuoja. Teks ir vėl raustis tarp savo daiktų ir nešti į „blusturgį“ parduoti. Na, ir kaip tylėti, kai absurdas degina ausis?

Nenori šito? Kito negausi!
„Šiaulių naujienos“ jau daugybę kartų rašė apie šiauliečius, kuriems valdžia apdūmė akis ir davė sklypus Naujajame Medelyne. Jei tiksliau – ne sklypus, o pelkes, iki kurių nė su guminiais batais neprieisi, nei privažiuosi. Apie elektrą, žmogau, tik pasvajok. O svajodamas nepamiršk žemės mokesčio sumokėti. Įdomu – už ką? Už tai, kad buvai apgautas? Ar už sklypą, kuriuo metų metus negali naudotis?

Į tokius valdžios spąstus pakliuvo ir šiaulietė Diana Kurbanovienė. Skaudančia širdimi moteris prisimena, kaip prieš dešimtmetį nuvyko apžiūrėti Sprudeikos gatvėje gauto sklypo. „Žinote, ten tyvuliavo ežeras. Aš išsigandau! Pagalvojau, tai kada čia bus kas nors padaryta“, – prisiminė ji.

Kadangi valdžia prižadėjo, jog artimiausiu metu bus sutvarkyta infrastruktūra, D. Kurbanovienė kantriai laukė ir, kaip priklauso, mokesčius už žemę mokėjo. Tačiau metai, dveji, treji... Jokios infrastruktūros!

Šiaulietė apie šią problemą vis dažniau prabildavo pažįstamiems. Kur girdėta, jog iš žmogaus paima S. Daukanto gatvėje turėtą sklypą, kuriame buvo komunikacijos, šaligatviai ir pan., ir grąžina... kūdrą!

Tiesa, ne visi pažįstami išgirdę moters problemą paguodos žodžiais apipildavo. Kartais D. Kurbanovienė ir priekaištų sulaukdavo – esą pati kalta, kad tokį sklypą paėmė.

Šiaulietė tikina, jog ilgai nesutiko imti Naujajame Medelyne siūlomo sklypo. Tačiau vėliau buvo pareikšta, kad čia – paskutiniai kvartalai, paskutinės žemės. Neimsi – gausi tik kompensaciją. „Kaip tada teigė moteris iš žemėtvarkos: „O žinot, kokia būna ta kompensacija – keli centai“, – raginimus susidomėti siūlomu sklypu prisiminė D. Kurbanovienė.

Kad išgyventų – į „blusturgį“
Katę maiše gavusi moteris kiekvienais metais mokėjo žemės mokestį ir svarstė, kokia neteisybė – sklypu naudotis negali, o piniginę turi tuštinti. Praėjusiais metais D. Kurbanovienė susipažino su Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus vadovu Evaldu Danilovu, kuris paprotino, jog reikia rašyti prašymą Savivaldybei dėl atleidimo nuo žemės mokesčio.

Šiaulietė taip ir padarė. Surinko reikiamus dokumentus ir – į Savivaldybę. Netrukus atskriejo džiugi žinia – ji atleista nuo žemės mokesčio už 2014 metus.

2015 metų lapkritį moteris vėl surinko reikiamus dokumentus ir nuskuodė į Savivaldybę. Jokių permainų – sklypu naudotis negalima, jis – pelkėtoje vietoje, todėl mokesčių mokėti nėra už ką. Tačiau gruodžio mėnesį gautas atsakymas iš Savivaldybės nustebina – jos atleisti nuo mokesčių esą nėra priežasties, nes šalia sklypo – nutiestas kelias, atvesta elektra ir t. t. O ta pelkė, suprask, ne problema.

„Čia kaip spjūvis į veidą. Jokia elektra iki mano sklypo neateina. O ir kelias (pabrėžiu kelias, o ne gatvė) gerokai virš mūsų sklypų. Tiesa, privažiuoti aš galiu, bet kas iš to? Išlipti ant to kelio ir žiūrėti į ežerą?“ – retoriškai klausia šiaulietė.

Pasiteiravus, kokią sumą šiemet reikės sukrapštyti, D. Kurbanovienė informuoja – daugiau nei 8 eurus. Žinoma, suma ne pati didžiausia. Tačiau pensinio amžiaus moteriai ir tai – pinigas.

„Lyg ir nėra labai didelė suma. Bet mano pensija – 148 eurai. Už tokią sumą išgyventi tikrai neišeina. Džiaugiuosi, kad turiu nuostabų sūnų, kuris, gaila, išvykęs už Atlanto. Jis nuolat mane sušelpia. Bet kartais man būna sarmata ir aš jo pinigėlių nebeprašau“, – pasakoja D. Kurbanovienė.

Klausite, o kaip tada gyvena. Ką valgo? Moteris sukaupia jėgas, nubraukia dulkes nuo senų per gyvenimą sukauptų daiktų ir skuba į „blusų turgų“. „Kad sūnaus nebereketuočiau, pati bandau išsikapstyti“, – braukia ašarą šiaulietė.

Geranoriškumas išgaravo it sniegas
Toks valdžios atstovų elgesys nustebino ir Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus vadovą E. Danilovą. Jis priminė, kad visai neseniai Savivaldybėje lankėsi Seimo kontrolierius Raimondas Šukys, kuriam valdžios atstovai prižadėjo, jog minėtose probleminėse teritorijoje sklypus turinčius savininkus atleis nuo žemės mokesčio.

„Vadinasi, Savivaldybė geranoriškumą rodo tik tada, kai kalbasi su atvykusiu Seimo kontrolieriumi, o kai kontrolierius išvažiuoja, tas geranoriškumas išgaruoja kaip pernykštis sniegas. Miesto valdžia viešai jau kuris tai laikas labai garsiai skelbia, kad daroma tvarka ir pertvarka administracijoje dėl darbų skaidrumo, efektyvumo, ekonomiškumo, ūkiškumo ir dėl visokio kitokio „umo“, tik kad realiai viso to, vadovaujantis D. Kurbanovienės pavyzdžiu, nėra. Tai gal Taryba savo žodį rimtesnį turėtų tarti dėl tvarkos administracijoje?“ – svarstė  E. Danilovas.

Pelkė – ne problema?
Raštą, kuriame pranešta, jog D. Kurbanovienė neatleidžiama nuo žemės mokesčio, pasirašė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis. „Šiaulių naujienos“ pasiteiravo, kaip čia nutiko, kad vienais metais šiaulietė buvo atleista nuo žemės mokesčio, o kitais – ne.

„Kad jūs žinotumėte, kiek aš raštų pasirašau... Tikrai neatsimenu visų“, – sakė administracijos direktorius ir pasiūlė kreiptis į Ekonomikos skyrių.

Ekonomikos skyriaus vedėja Kristina Šmidtienė tikino, kad per metus minėtoje teritorijoje įvyko nemažai permainų – buvo nutiestas kelias, iki moters sklypo atvesta elektra, todėl pagrindo atleisti nuo žemės mokesčio esą neliko. Tačiau D. Kurbanovienė juk minėjo, kad elektros nėra. Tai kaip yra iš tiesų?

„Elektra yra atvesta iki protingos ribos. Dažniausiai gyventojai po to patys atsiveda elektrą ir sudaro sutartį, kurioje numatytos proporcijos, kaip apmokamos atvedimo išlaidos“, – teigė K. Šmidtienė.

Gal ir būtų neblogai, jei būtų kur tą elektrą vesti. Tačiau ne kartą minėta, kad sklypas – pelkė! Ar čia ne problema?
„Na matote, infrastruktūra didžiąja dalimi ten jau yra sukurta ir kai kurie žmonės ten jau gyvena. Tai šiuo atveju visi tie, kurie ten gyvena, sėkmingai moka mokesčius, o ji nori būti išskirtinė dėl to, kad nieko nedaro“, – sakė Ekonomikos skyriaus vedėja.

Baigdama pokalbį ekonomistė informavo, kad Savivaldybė yra gavusi šiaulietės D. Kurbanovienės pakartotinį prašymą atleisti nuo žemės mokesčio už 2015 m. Taigi, prašymas bus nagrinėjamas dar kartą. Viltis miršta paskutinė!