Pagal Statistikos departamento duomenis, matyti, kad Šiauliai nėra patrauklus miestas investicijoms. Pagal gaunamas užsienio (TUI) ir materialines investicijas (MI) ženkliai atsiliekame iš visų didžiųjų ir ne tik šalies miestų. Galbūt todėl galime „pasigirti“ ir mažiausiu atlyginimu šalyje. Vadinasi, būtina daryti pokyčius mokestinėje miesto aplinkoje. Šiaulių miesto savivaldybė jau pateikė savo sprendimo projektą, turėsiantį padėti pritraukti daugiau investicijų, tačiau miesto verslininkai jame pasigenda aiškumo.

Siūlo dalytis būsimu „pyragu“
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovai dalyvavo Savivaldybės rengiamose diskusijose apie planuojamas taikyti mokestines lengvatas verslui Šiaulių mieste. Tačiau diskusijose kilo daug klausimų ir neaiškumų. Pavyzdžiui, verslininkai norėtų tiksliau žinoti, kaip bus įgyvendinamos siūlomos lengvatos verslui, kokius dokumentus reikės pateikti ir pan.

„Mes turime siekti, kad užsienio ir materialinių investicijų daugėtų, o vidutinis darbo užmokestis augtų. Tik tuomet mes būsime patrauklūs. Tačiau Savivaldybės pateiktame sprendime atsakymų, kaip tai bus įgyvendinama, neradome. Pasigedome mokslinio pagrįstumo“, – „Šiaulių naujienoms“ sako Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų (ŠPPAR) generalinis direktorius Alfredas Jonuška.

Pavyzdžiui, Savivaldybė siūlo asmenis, kurie sukūrė  ne mažiau kaip penkias darbo vietas, atleisti nuo žemės ir turto mokesčio. Tačiau A. Jonuškos nuomone, tai neduotų jokios konkrečios naudos. Nauja įmonė neturi savo turto, ji viską nuomoja, todėl tokia „lengvata“ vargu ar paskatintų žmones kurti savo verslus. Natūralu, kad asmuo, įkūręs penkias darbo vietas, moka mokesčius į miesto biudžetą. Tad galbūt būtų racionaliau jį atleisti nuo dalies jo sumokamo mokesčio ir pan.

Nuomonę, kad galbūt Savivaldybė nėra linkusi galvoti apie lengvatas verslui, sustiprina ir viešai pasklidę, Šiauliuose vešėjusio ūkio ministro Evaldo Gusto komentarai.

„Žiniasklaidoje perskaitėme komentarą, kad ministras pasisako prieš lengvatų taikymą verslui, nes neva nukentėtų miesto biudžetas. Mūsų manymu, ministras nebuvo pakankamai informuotas apie teikiamą lengvatų pasiūlymą, nes jis nėra orientuotas į miesto biudžeto mažinimą, o kaip tik į jo stabilų augimą. Siūloma mokesčius mažinti tik didėjant sumokamiems mokesčiams, palyginus su mokėtais mokesčiais prieš investiciją. Kitaip tariant, Savivaldybė turėtų dalytis būsimu „pyragu“, – paaiškina ŠPPAR prezidentas Vidmantas Japertas.

„Jeigu nori, kad kažkas įvyktų, reikia ir saldainių. Mes nesakome, kad biudžeto sąskaita nereikia mokėti mokesčių. Tegul Savivaldybė pati nusprendžia, kokiu procentu pasidalys „pyrago“ dalį. Tai būtų saldainis investuotojams, skatinimas investuoti“, – antrina A. Jonuška.

Pasigenda investicijų pritraukimo programos
V. Japertas pabrėžia, kad konkurencinė kova dėl investicijų vyksta ne tik su kitais miestais, bet ir valstybėmis. Todėl lengvatos verslui, ypač pradedančiajam, yra būtinos.

„Šiandien, kai investuotojas išsirenka sau teritoriją, jis analizuoja, kokias sąnaudas patirs ir kokią naudą gaus. Lengvatos visuomet vertinamos kaip nauda. Pradedančiajam verslui dar nesukūrus verslo, negaunant pelno, reikia mokėti žemės, turto, fizinių asmenų pajamų mokestį ir t. t., todėl lengvatos pradedančiajam verslui yra labai svarbios. Neteisinga, kad pradedantysis verslas yra apmokestinamas lygiai tokiais pat dydžiais, kaip įmonės, kurios dirba ne pirmus metus“, – neteisybę įžvelgia V. Japertas.

Jis sako, kad šiandien vienas svarbiausių tikslų yra daryti viską, kad Šiauliai tiesioginių užsienio investicijų sulauktų du ar net keturis kartus daugiau. Galima melstis ir sudėjus rankas laukti, kol investicijos ateis pačios savaime, arba galima užimti aktyvią poziciją ir aiškiai išsiųsti žinią investuotojams, kad jie yra laukiami. Pasiūlyti žaidimo taisykles ir tikėtis, kad jiems tos žaidimo taisyklės bus priimtinos.

ŠPPAR prezidentas svarsto, kad galbūt pagrindinė bėda ir yra ta, kad miesto valdžia investuotojų neieško: „Viskas priklauso nuo to, kiek tu pats vykdai aktyvią poziciją. Sprendimas taikyti lengvatą pats savaime nieko nereiškia, jeigu ta informacija nepasiekia investuotojų. To sprendimo priėmimas gali būti tik lūkesčiu, kuris nebus realizuotas neturint aktyvios investicijų pritraukimo programos, organizuojant renginius, važiuojant į parodas. Tam reikalinga veiksmų programa, kuri turėtų būti pakankamai gerai išanalizuota, kad atrodytum patraukliau.“

Prioritetai tik LEZ'ui ir pramonės parkui
Aišku, lengva kalbėti, kad sudarius palankią investicijų pritraukimo programą, visi iš karto skubės apsigyventi Šiauliuose ir čia kurti verslus. Kaip žinia, daugiausiai verslų yra sukuriama sostinėje. Gyventojai vis dar tiki, kad būtent sostinė yra didžiausias galimybių šaltinis. Tačiau V. Japertas ragina taip nemąstyti. Aišku, jis pritaria faktui, kad didesnė kapitalo koncentracija jaučiama Vilniaus link, tačiau nereikėtų pamiršti, kad ir Šiauliai turi gilias tradicijas tiek pramonės, tiek socialinės aplinkos srityse.

„Pramoninio parko projekto sėkmė galėtų būti geru pavyzdžiu, kai valdžia, verslo ir miesto bendruomenė sutaria. Parengus daugiau ar mažiau efektyvią programą proceso įgyvendinimui, matosi, kad rezultato galima pasiekti, net ir nebūdami sostine“, – akcentuoja prezidentas.

Verslininkas įžvelgia ir laisvosios ekonominės zonos (LEZ) svarbą Šiauliams. Net neabejojama, kad pramoninio parko ir laisvosios ekonominės zonos projektai padeda kurti daugiau apmokamų darbo vietų. Sumokamas fizinių pajamų mokestis padidina ir miesto biudžeto įplaukas. Šios lengvatos nesunkiai apskaičiuojamos ir taikomos, nes tai plyno lauko investicijos. Todėl akivaizdu, kad jos ir toliau privalo būti teikiamos, kaip numatyta. Tačiau pamirštama, kad visiškai kitokia situacija yra susidariusi likusioje Šiaulių miesto dalyje. Ten įmonės nėra skatinamos investuoti.

„Laisvosios ekonominės zonos projektas yra reikšmingas miestui, tačiau didžioji dalis ekonominio gyvenimo vyko, vyksta ir vyks už LEZ'o ribų. Įmonės, kurios dešimtmečius dirba kitoje miesto teritorijoje, nusipelno ne mažesnio dėmesio. Juo labiau kad mieste yra pakankamai nemažai turto ir sklypų, kurie galėtų būti naudojamai efektyviau. Netrūksta vietų, kur galėtų steigtis, kurtis ir plėstis įvairios įmonės. Nuo to miesto ekonomika taptų efektyvesnė ir prasmingesnė“, – sako V. Japertas.

Kultūra, švietimas – neatsiejama investicijų dalis
ŠPPAR nariai pritaria ir jau anksčiau taikytoms mokestinėms lengvatoms įmonėms, investavusioms į miesto teritorijos tvarkymą ir (ar) infrastruktūrą, finansavusioms miesto kultūros ir sporto renginius.

Tačiau, anot jų, tai negerina miesto ekonominės situacijos, nekeičia jau anksčiau minėtų siektinų rodiklių – TUI, MI ir darbo užmokesčio augimo. Todėl reikėtų parengti studiją-pagrindimą dėl mokesčių, tenkančių Savivaldybės biudžetui, tarifų ir lengvatų.

Miesto konkurencingumo bei patrauklumo didinimas, investicinio klimato mieste gerinimas, vidutinio atlyginimo augimo priemonės būtų pagrindinis studijos tikslas. Studijoje išanalizuotus siūlymus ir priemones būtų galima taikyti formuojant miesto ilgalaikę, išsiskiriančią iš kitų miestų mokestinę politiką. Ji turėtų apimti lengvatų dydžių pagrindimą bei lengvatų taikymo, jų apskaičiavimo ir paraiškų teikimo mechanizmą.

Žinoma, miesto patrauklumui ir investicijoms įtakos turi ir efektyvi bei stipri švietimo sistema, pakankama modernaus būsto ir ikimokyklinių įstaigų pasiūla bei kt. Tad kol visos institucijos nepradės tarpusavyje aktyviau bendradarbiauti, tol akivaizdžių rezultatų nepasieksime.

„Viskas priklauso nuo to, kokius tikslus miestas pats sau išsikelia ir kokį miestą mes norime matyti. Matėme daug sužlugdytų projektų, kurie galbūt būtų garsinę miestą. Miesto įvaizdis taip pat yra susijęs su gyvenamąja aplinka, švietimu. Tik tada, kai tai bus sutvarkyta, galime kalbėti apie investicijas“, – pabrėžia A. Jonuška.

Tuo tarpu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys Artūras Kulikauskas pabrėžia, kad investicijų pritraukimas visada buvo vienas pagrindinių veiklos prioritetų. Tačiau vykstant aktyviai konkurencijai dėl investicijų Lietuvoje labai sunku šioje srityje pasiekti reikšmingesnių rezultatų. Jis svarsto, kad galbūt koją kiša bendradarbiavimo trūkumas tarp verslo ir Savivaldybės.

„Norėtųsi, kad Šiauliuose būtų daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, nes Šiauliai vienas iš miestų, kur tiek vietinė migracija, tiek emigracija į užsienį yra didelė. Tačiau džiugu, kad investicijų po tuputį daugėja. Vis dėlto manau, kad turėtų  būti daugiau dialogo ir kalbėjimosi tarp verslininkų ir Savivaldybės. Apskritai, mūsų pozicija tokia, kad reikia kuo daugiau mokestinių lengvatų ir kuo mažiau biurokratizmo mažinimo. Tik tuomet Šiauliai bus patrauklūs verslui”, – sako A. Kulikauskas.