Ankstyvą rytą mūsų redakcijos duris pravėręs jaunas vaikinas nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pradėjo skųstis: „Man neleidžia susitikti su žmona ir daro viską, kad mus išskirtų.“

Pasak šiauliečio, šiuo metu jo žmona su aštuonių mėnesių dukra gyvena Motinos Teresės šeimų namuose ir šios įstaigos direktorė bei socialinės darbuotojos daro viską, kad jis su jomis negalėtų pasimatyti. Ir nors dabar vyksta skyrybų procesas, bet anot vaikino, jis nenori skirtis, anaiptol – trokšta išsaugoti šeimą, tačiau tam kiek tik įmanoma yra kliudoma.

Tad išklausėme ne tik iš pirmo žvilgsnio sukrečiantį šiauliečio pasakojimą, bet susisiekėme ir su Motinos Teresės šeimų namų direktore Regina Zabieliene, kuri mums atskleidė ir kitą šios istorijos pusę.

Persikraustė, nes grasino atimti vaiką
Anot žmoną susigrąžinti norinčio jauno vaikino, jo sutuoktinė Motinos Teresės šeimų namuose apsigyveno iškart gimus dukrai, nes tokią sąlygą iškėlė Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai.

„Kai žmona pagimdė dukrą, vaiko teisės pasakė, kad jei norime išsaugoti vaiką, ji turi persikraustyti į Motinos Teresės šeimų namus, nes neturi motinystės įgūdžių. Kol gyvenome kartu, tarp mūsų nebuvo jokių konfliktų, gerai sutarėme. Tačiau viskas pasikeitė po to nelemto persikraustymo“, – priežastis, kodėl jo žmona gyvena ne su juo, įvardijo šiaulietis.
Vaikino teigimu, Motinos Teresės šeimų namų direktorė ir socialinės darbuotojos nuolat prieš jį nuteikinėja jo išrinktąją, kursto nesantaiką ir net neleidžia pasimatyti: „Jai neleidžia išeiti iš kambario, kuriame ji kartais praleidžia net keturias paras, neleidžia su manimi susitikti. Kai tik ateinu į kiemą, mane iškart veja lauk, puola žmoną, o ši tuoj pat pradeda ašaroti todėl, kad yra jautresnė, nes turi negalią. O jei tik žmona išeina su manimi pasimatyti, jai iškart grasina, jog atims vaiką ir išveš į vaikų namus. Man pati dėl tokios situacijos ne kartą verkdama skambino žmona ir aš ne kartą buvau atėjęs aiškintis, nes kovoju už savo žmoną ir vaiką. Tačiau viskas pasibaigia mano ir tų namų direktorės konfliktais. Ji man nuolat grasina, kad išmes mane iš buto, išskirs su žmona, kad nebematysiu vaiko.“

Skiriasi, bet nori taikytis
Vaikinas neslėpė, kad šiuo metu vyksta skyrybų procesas, o skyrybų iniciatorė – jo žmona. Tačiau jis tvirtina, kad žmona panoro skirtis vien todėl, kad buvo pribauginta: „Jai sakė, kad atims vaiką. O dabar teisme mums siūlo susitaikyti ir aš to norėčiau. Noriu gyventi su vaiku, būti normalia šeima. Tačiau, kaip jau minėjau, Motinos Teresės šeimų namų direktorė ir socialinės darbuotojos nuolat kišasi į mūsų santykius, viskam trukdo ir jokiu būdu nesutinka, kad mes susitaikytume. Bet juk taip negalima – kaip tik reikėtų padėti šeimai būti kartu, o ne stengtis ją išskirti.“

Šiaulietis teigia, kad jei jis susitaikytų su žmona, atverstų naują gyvenimo lapą – turi būstą, kur tinkamos sąlygos auginti vaiką, tad šalia trūksta tik žmonos ir dukros.

„Anksčiau gyvenome tokiame socialiniame būste, kur buvo baisu gyventi – netinkamos sąlygos, pelėsis ir visa kita. Tačiau mums savivaldybė skyrė kitą socialinį būstą, į kurį persikrausčiau aš vienas, kai žmona pagimdė, nes ji iškart  po gimdymo turėjo kraustytis į Motinos Teresės šeimų namus. Sąlygos šiame būste augti vaikui tikrai tinkamos. Deja, mūsų šeimyninei laimei trukdo mano jau minėti žmonės“, – apmaudo neslėpė jaunas vaikinas.

Per aštuonis mėnesius – jokios pagalbos
„Labai gerai, kad paviešinsite šią istoriją tokią, kokia ji yra iš tiesų“, – pokalbį pradėjo Motinos Teresės šeimų namų direktorė R. Zabielienė.

Pasak direktorės, jauna mergina su ką tik gimusiu vaikeliu atsikraustė į jų namus, nes Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai pasakė, kad jei ji gyvens su savo vyru, negalės auginti dukrytės.

„Kai jie pas mus atvažiavo susidūrėme su pirma problema – niežais. Niežais sirgo tiek ji, tiek jis. Tad aš nuvažiavau į vaistinę, nupirkau abiem vaistų ir liepiau jais teptis tris dienas, nes svarbiausia neužkrėsti vaikelio. Tada pasakiau, kad po trijų dienų  vyras jau gali ateiti. Tačiau per aštuonis mėnesius jis nė karto nebuvo atėjęs aplankyti vaikelio, o jei tik ateidavo, tai pas savo giminaitę“, – sakė R. Zabielienė.

Motinos Teresės šeimų namų direktorė atskleidė ir tai, kad dėl nelaisvėje laikomos žmonos skundęsis vaikinas nėra  tikras vaiko tėvas: „Jis tik prisiėmė tėvystę. Tačiau nežinau, ar reikėjo tai daryti, nes jokio rūpesčio, jokios piniginės pagalbos jis nusiteikia. Ne veltui vaiko teisės iš karto pastebėjo jo charakterį.

Na, o mes tikrai nedraudžiame bendrauti, vaiko tėvą įleidžiame į vidų – tokios pas mus taisyklės. Tačiau jis pats to noro nerodo. Ir jo žmonos mes jokiu būdu nelaikome užrakinę – ji yra laisva, išeina savaitgaliais. Tik parašo, kur išeina, ir turi grįžti tuo laiku, kada parašo. Tokios taisyklės galioja visiems mūsų namų gyventojams.“

Santuoka iš išskaičiavimo?
Motinos Teresės šeimų namų direktorė įsitikinusi, kad meilės šioje šeimoje nėra, greičiau tai santuoka iš išskaičiavimo.
„Man susidaro toks vaizdas, kad net jų vestuvės buvo vien tik iš išskaičiavimo. Jis nenorėjo nei nuotraukų, nei kad jo neva mylimoji gražiau pasipuoštų. Vienintelis dalykas, ko jis nori, – gyventi jo žmonai skirtame socialiniame būste“, – tvirtina direktorė.

R. Zabielienės teigimu, kai sutuoktiniai pradėjo kartu gyventi, jauna mergina nebemokėjo mokesčių už jai skirtą socialinį būstą, susidarė didelės skolos. Tada jos vyras panoro persikraustyti į arčiau miesto centro esantį būstą, mergina susitvarkė dokumentus, gavo kitą socialinį būstą.

Tačiau ten dabar negyvena, o skolos vis auga: „Pirmas bendrabutis, kur jie gyveno, buvo tikrai geras – dviejų kambarių, atskiras įėjimas, jį susitvarkius buvo galima gyventi kaip nuosavame name. Tačiau netiko, reikėjo arčiau centro. Na, mergina naują socialinį būstą gavo, bet pabrėšiu, kad tai jos socialinis būstas, o ne jo. O dabar, kai ji gyvena mūsų namuose, tame būste karaliauja jos vyras. Nors aš ir paprašiau, kad jis pasirašytų pažadėjimą, kad kol jo žmona yra pas mus, jis mokės mokesčius, deja, vaikinas to nedaro. Negana to, mes iš to bendrabučio komendantės gavome raštą, kad jis gyvena su dviem moterimis, dar ir trečia ateina, lankosi neaiškios kompanijos, butas paverstas landyne.“

Į skyrybas pavėlavo
R. Zabielienė pripažino, kad šioje istorijoje nebežino ko griebtis, nes už nesumokėtas skolas iš socialinio būsto išmes ne pas juos besiglaudžiančios moters vyrą, bet jaunąją mamą ir jos dukrytę.

„Ji, net gyvendama pas mus ir gaudama labai nedidelis pinigėlius už trečios grupės negalią, per mūsų socialines darbuotojas, kurios jai padeda, kažkiek moka už tą butą. O dar turi labai daug skolų už neapmokėtas sąskaitas anksčiau gyventame būste. Tad toks ir buvo mūsų kišimasis į šios šeimos gyvenimą – kad jos vyras mokėtų mokesčius, padėtų jai ir vaikeliui. Juk ji amžinai pas mus negyvens. O jei butas skendęs skolose, kur jai tada eiti?“ – apimta nevilties klausė R. Zabielienė.

Anot direktorės, vienintelė išeitis dar išgelbėti šią jauną mamą ir jos dukrytę yra skyrybos, tačiau į paskutinį skyrybų procesą mergina pavėlavo: „Kadangi ji į teismą pavėlavo valandą, tai jų neišskyrė. Dabar teismo posėdis vyks tik rugsėjo 13 dieną. Nors mergina pati tvirtino, kad nori skirtis, tačiau nežinau – gal mums sako vienaip, o savo vyrui kitaip.

Be to, į teismą jos vyras buvo atsivedęs liudininkus, kurie neva matę jo žmoną geriančią, rūkančią, neprižiūrinčią vaiko. Bet taip būti negali, tai melas. Mergina tikrai nei rūko, nei geria ir savo dukryte labai rūpinasi.

Tiesiog jei šis vyras iš tiesų būtų geras tėvas, rūpintųsi vaiku, padėtų, mes visada už tokią santuoką.  Tačiau tos pagalbos tikrai nėra, ir jokios meilės čia nėra, žiūrima tik naudos“, – teigė direktorė.