Šiaulių areną stačiusi statybos bendrovė Panevėžio statybos trestas turėjo teisę parduoti arenos projektą ukrainiečiams, taip prieš kelis mėnesius nutarė Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Taip pat galutinai atmestos Šiaulių prokurorų pretenzijos dėl 347,5 tūkst. eurų žalos, kuri esą buvo padaryta Miesto savivaldybei. Tokį sprendimą išgirdusi Šiaulių miesto valdžia pareiškė, jog tai, kas teisėta, ne visada teisinga. Todėl nusprendė teisybės ieškoti Panevėžyje. Kelionė davė šiokių tokių vaisių. Panevėžiečiai pervedė Šiauliams pašalpėlę – 30 tūkst. eurų. Teigiama, jog už šias lėšas bus sutvarkytas šaligatvis Statybininkų gatvėje.
Nusipirkai, bet parduoti negali
Greičiausiai dauguma mūsų ir šiandien prisimena 2007 metus, kai duris atvėrė naujutėlaitis statinys – Šiaulių arena. Džiūgavo šiauliečiai, džiūgavo valdžia, kad į įvairiausius kultūrinius ir sporto renginius čia plūsta minios žmonių. Po kelerių metų atskriejo dar viena džiugi žinia – Šiaulių miesto savivaldybė gavo oficialų Charkovo (Ukraina) miesto prašymą parduoti Šiaulių arenos projektą.
Miesto valdžia į šį prašymą pažiūrėjo itin palankiai. Juk prestižas, kad ukrainiečiai dairosi į mūsų mieste stovintį statinį. Maža to, ir pinigėlių į miesto biudžetą įkris... Tik štai problemėlė – koją kiša teisės aktai!
Šiaulių miesto mero patarėja teisininkė Dovilė Žukauskienė „Šiaulių naujienoms“ pasakojo, jog pradėjus ieškoti galimybių, kaip ukrainiečiams parduoti dokumentaciją, atsitrenkta į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą. Jame nėra numatytos galimybės parduoti nematerialųjį turtą. Šiuo atveju – techninio projekto.
Kitaip tariant, sumoki maždaug milijoną litų už popierėlį, bet jo kaip ir neturi. „Taip, nes jis yra autorinių santykių objektas ir tu jo perleisti neturi teisės. Mes kreipėmės pagalbos ir į Teisingumo ministeriją, klausėme, gal mes įstatymų skaityti kokių nors nemokame. Prašėme parodyti būdą kaip legaliai, pagal visas taisykles, jį parduoti. Jie mums atsakė, kad iš tiesų tai yra įstatymo spraga. Kai Teisingumo ministerija taisys šį įstatymą, atsižvelgs į mūsų pastabas. Taigi, kai gavome tokį atsakymą, pasidarė viskas aišku, kad legaliai, pagal teisės aktus, parduoti techninio projekto mes neturime galimybės“, – teigė D. Žukauskienė.
Negalima parduoti? Dovanojam!
Nepaisant to, į Šiaulių miesto savivaldybės paštą ir toliau keliavo laiškai iš Ukrainos. Juose teigta, kad sparčiai artėja Europos vyrų krepšinio čempionatas, spaudžia statybos terminai, todėl būtinas greitas atsakymas, ar jiems bus leista naudotis jau parengtu Šiaulių arenos techniniu projektu, ar ne.
Ir štai 2013 metų balandžio 4 dieną sušauktas neeilinis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdis. Tuometinis meras Justinas Sartauskas pažėrė argumentus, jog Teisingumo ministerija bei teisininkai pateikė išvadas, kad intelektualinio turto Savivaldybė negali parduoti, todėl tenka ištiesti draugiškumo ranką ir dėl „tautų draugystės“ padovanoti dovaną. Daugumai tarybos narių pasisakius „už“, nutarta ukrainiečiams leisti naudotis arenos technine dokumentacija.
Tą patį mėnesį Šiaulių areną stačiusi bendrovė Panevėžio statybos trestas pardavė Ukrainos arenų statytojui techninio projekto dokumentaciją. „Panevėžiečiai – uždaroji akcinė bendrovė ir jiems viešoji teisė nėra taikoma. Viešiesiems subjektams yra labai daug stiprių apribojimų, kurių nėra privatininkams. Privatininkas gavo tik sutikimą – tą, kurį išreiškė Taryba. Savininkai, t. y. autorinių teisių turėtojai, kurie sukūrė tą kūrinį, taip pat pareiškė, kad neprieštarauja. Tokiu būdu Panevėžio statybos trestas pardavė arenos techninius dokumentus“, – aiškino mero patarėja teisininkė D. Žukauskienė.
Čia prabudo Šiaulių prokurorai. Pastarieji, gindami viešąjį interesą, kreipėsi į teismą siekdami priteisti iš bendrovės Panevėžio statybos trestas tariamai padarytą žalą Šiaulių miesto savivaldybei. Žalos suma tada buvo įvardyta 1,2 mln. litų – tiek Savivaldybei kainavo architekto Eugenijaus Miliūno parengtas Šiaulių arenos techninis projektas.
Arenos niekas nepardavė. Kur problemos?
Tiesa, iš vieno teismo į kitą teismą keliaujančioje byloje būdavo skelbiamas tas pats Šiaulių miesto savivaldybei nepalankus verdiktas. Panevėžio apygardos teismo, kuris taip pat atmetė prokurorų ieškinį dėl Šiaulių arenos techninio pardavimo Ukrainai, atstovė Jolita Gudelienė anksčiau „Šiaulių naujienoms“ sakė, jog nutarties esmė – Šiaulių savivaldybė nėra autorinių turtinių teisių turėtoja, todėl Panevėžio statybos trestui pardavus statinio projektą (juk parduota ne pati arena) bendrovės gautas pelnas nėra Savivaldybei padaryta žala.
Šią bylą 2015 metų spalio mėnesį baigė nagrinėti ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris priėmė neginčytiną sprendimą – statybos bendrovė Panevėžio statybos trestas turėjo teisę parduoti Šiaulių arenos projektą Ukrainai.
Tokį sprendimą išgirdusi Šiaulių miesto valdžia buvo ne itin patenkinta. Juk už techninį projektą mokėjo Savivaldybė! Panevėžiečiams už Šiaulių arenos pastatymą taip pat sumokėta solidi pinigų suma. O pardavus techninį projektą miesto biudžetas nepasipildė nė centu!
„Jeigu manęs klaustumėte, ar būtų teisinga, jeigu būtent Savivaldybė būtų gavusi pinigus iš ukrainiečių, tai atsakyčiau, kad taip, tai būtų teisinga. Bet akivaizdu, kad teisėje yra spragų ir tai, kas teisinga, nebūtinai sutampa su tuo, kas teisėta. Šiuo atveju teisė atėmė iš Šiaulių miesto savivaldybės galimybę gauti tuos pinigus iš ukrainiečių ir suteikė galimybę tuos pinigus gauti privačiai įmonei, kuri statė areną“, – sakė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir pabrėžė, kad nuo tokių spąstų miestą gali išgelbėti tik Seimo nariai, kurie turėtų kuo greičiau užlopyti įstatymų spragas.
Šiauliams skirta pašalpėlė
Nors šioje istorijoje Temidė stovėjo panevėžiečių pusėje, Šiaulių miesto valdžia neketino nuleisti rankų. Tuoj po nuosprendžio paskelbimo valdžios atstovai nuskubėjo į bendrovę Panevėžio statybos trestas ir pareiškė, jog Šiauliai liko nuskriausti, todėl būtų gražu, jei šie skirtų miestui bent šiokią tokią pašalpėlę.
Ilgai derėtis nereikėjo. Bendrovės direktorius pritariamai linktelėjo, tačiau paprašė šiek tiek luktelėti – šį klausimą reikia suderinti su bendrovės valdyba. Ir štai prieš kelias savaites Šiaulių miesto savivaldybę pasiekė šventinė dovanėlė – į sąskaitą panevėžiečiai pervedė 30 tūkst. eurų.
Na, taip, ne milijonai... Bet geriau negu nieko. „Šiaulių naujienos“ norėjo pasidomėti, kodėl panevėžiečiai, nepaisant jiems palankių teismo sprendimų, ryžosi pamaloninti Šiaulius. Tačiau telefono ragelį pakėlęs bendrovės Panevėžio statybos trestas generalinis direktorius Dalius Gesevičius pareiškė, jog šiuo metu yra užsienyje ir nuo šių reikalų dabar yra gerokai atitrūkęs. „Nenoriu ko nors prikurti“, – teigė jis.
Tuo metu šiauliečiai džiūgauja ir jau svarsto, kaip panaudos gautas lėšas. Pirminė idėja – gautus pinigus panaudoti Šiaulių arenos aplinkos gerinimui, t. y. nutiesti pėsčiųjų taką nuo Šiaulių arenos Moters ir vaiko klinikos link. Tačiau paaiškėjo, jog šioje teritorijoje labai daug komunikacijų, todėl darbai būtų itin brangūs. Teko šios minties atsisakyti.
Nuspręsta, jog gautos lėšos bus panaudotos Statybininkų gatvei. „Kairėje pusėje bus sutvarkytas pėsčiųjų takelis. Kiek pinigų užteks, tiek ir bus padaryta. Kadangi šis šaligatvis amžiais netvarkytas, žmonėms tikrai bus smagu“, – džiaugėsi miesto meras.
Taigi, į šią Šiaulių arenos istoriją galime pažiūrėti iš dviejų pusių. Pirmuoju atveju galime bambėti, kad dėl įstatymų spragų praradome milijonus. Antruoju – galime džiaugtis, jog ukrainiečiai apskritai susidomėjo Šiaulių arena. Dėl šios priežasties verslininkai gavo solidžią sumą, o ir Šiaulių miestą pasiekė 30 tūkst. eurų suma.
Kad ant to paties grėblio neužliptume antrą kartą, būtina lopyti įstatymų spragas. „Jeigu pasikartotų tokia pati situacija ir būtų kalbama nebūtinai apie arenos, bet apie bet kokį techninį projektą, Savivaldybė ir vėl negalėtų jo parduoti. Nes įstatymas iki šiol vis dar nenumato tokio būdo, kad valstybė arba savivaldybė galėtų pardavinėti intelektinius produktus“, – baigdama pokalbį sakė teisininkė D. Žukauskienė.
Iš panevėžiečių padovanotų pinigų planuojama sutvarkyti pėsčiųjų takelį Statybininkų gatvėje.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
