Atžalų poilsis vasarą – aštrokas galvos skausmas tėvams. Čia visai neseniai kišenių ištuštėjimu grasė nauji mokslo metai, o jau, žiūrėk – ir vasara. Kur vaikas pasisems įspūdžių, ką prasmingo nuveiks, ką papasakos draugams ir bendraklasiams į mokyklos suolą sugrįžęs? Ką pasėsi, tą ir pjausi, ką užauginsi, tą ir turėsi. Stovyklų – kokių tik nori – šokių, menų, aktyvaus poilsio, turizmo, lyderių, užsienių kalbų, sukarintų, šeimos. Ir čia sąrašas dar nesibaigia, rinkis, ką nori, tik turėk pinigų. Septynių dienų trukmės stovykla gali kainuoti net iki 450 eurų. O keturiolikos dienų ir su nakvyne – iki 750.

Dideli pinigai, ypač jei turi ne vieną, o kelias atžalas. Komercinėms stovykloms alternatyva gali būti vaikų vasaros stovyklas organizuojančios formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigos. Tačiau šimtaprocentinis savivaldybės vaikų vasaros poilsio programų finansavimas – misija neįmanoma. Dėl finansavimo trūkumo kaina stovyklon pakyla, o tėvai lai sukasi, kaip išmano. Kiti gi vasaros stovyklų organizatoriai ieško rėmėjų, partnerių ir pasikliauja mokytojų geranoriškumu.

Dalinis finansavimas – kaina didesnė
Jaunųjų gamtininkų centras šiemet organizuoja „Jaunojo gamtininko“ stovyklą. Centro direktorius Gintaras Oliškevičius sako, kad tėvų susidomėjimas šia stovykla didžiulis. „Turime didelį ne vienerių metų įdirbį. Šiemet numatytos keturios dieninių stovyklų pamainos. Manau, kad tai labai gera paslauga, jeigu tėvai dirba, tai nuo aštuonių iki penkių valandų vaikai bus užimti ir pamaitinti“, – sako direktorius.

Pasak jo, kaina už vaiką nėra tokia didelė – 59 eurai savaitei (penkios darbo dienos). Žinoma, paraiškoje lėšų vasaros poilsio stovykloms įgyvendinti iš Savivaldybės prašyta daugiau – 3244 eurų, o gauta 1620. „Negavome, kiek norėjome, bet ką padarysi – gavome pusę sumos. Gavus visišką finansavimą, kaina būtų kritusi – kainuotų 30–40 eurų savaitei“, – sako G. Oliškevičius.

Ne pirmus metus organizuojamos stovyklos turi nuolatinius savo stovyklautojus – dar nepaviešinus informacijos apie organizuojamą stovyklą jau balandžio pabaigoje tėvai teiravosi informacijos. Akivaizdu, kad kainos šoktelėjo dėl įvairių priežasčių. Pernai stovykla Jaunųjų gamtininkų centre kainavo 45 eurus, o dabar – 59. Taip yra ne tik dėl mažesnio finansavimo, bet ir dėl išaugusių maitinimo paslaugų.

Lieka kita vasaros dalis. „Šiaip ar taip mokytojams irgi turi būti atostogos. Samdant mokytojus reikia sudaryti darbo sutartis, stovyklos kaina iš karto išauga. O birželį mokytojai turi atidirbti savo valandas“, – sako G. Oliškevičius.

Negavo finansavimo – ieško rėmėjų
Didždvario gimnazijos Veiklos stebėsenos poskyrio vedėja Sonata Dedūraitė praneša, kad gimnazija pateikė Savivaldybei tris projektus. Bet pagal nuostatus yra vertinami tik du ir, jeigu lieka pinigų, tada vertinamos likusios paraiškos. Trečia gimnazijos pateikta paraiška nebuvo vertinta.

Bene didžiausias finansavimas iš visų pareiškėjų skirtas Didždvario gimnazijos programai, skirtai gabiesiems „Mokslo virusas 2“. Prašyta 83210 eurų, gauta 7,5 tūkst. Kitai anglų kalbos stovyklai „Vasaros polėkis angliškai“ – 3310 eurų, o gauta daugiau nei pusė prašytos sumos. Gabiųjų vasaros programoje tėvai turės sumokėti tik už maitinimą, tad jokių papildomų mokesčių nebus.

Gabiųjų programa skirta miesto olimpiadininkams, laimėjusiems prizines vietas olimpiadose ir konkursuose.

Medelyno progimnazijos direktorė Ingrida Mazrimienė sako, kad vasaros programos stovyklai, organizuojamai jau trečius metus, gautas 900 eurų finansavimas, nors prašyta kur kas daugiau, kad  bent jau būtų galima padengti visas nakvynės išlaidas. Socialiai motyvuoti moksleiviai stovyklauti vyksta į Napoleono futbolo bazę, esančią Alksnyniškėse.
„Kainuoja ir nuvežimas, ir parvežimas. Ieškome rėmėjų, patys mūsų mokytojai savanoriauja ir būna su vaikais per naktis, užima juos. Ir aš pati kaip vadovė būnu. Tad tikrai nebūna nuobodu, vaikams būna daug veiklų ir komandinių užduočių, ir kūrybinio darbo, sporto veiklos. Pasijungiame partnerius, antai, krašto apsaugos savanorius. Finansavimas yra toks, kad galbūt teks atsisakyti vienos nakties. Mes visuomet planuodavome keturias naktis ir penkias dienas, tai dabar teks galvoti“, – sako direktorė. Maitinimas dienai – tik septyni eurai.

Kaip sako direktorė, savanoriaujant per naktis ir dienas niekas neskaičiuoja kontaktinių valandų, bet mokytojai supratingi ir neprašo atpildo nei iš tėvų, nei iš vaikų. Savanorystei ir darbui su vaikais taip pat reikia atsakingai pasiruošti.

Ji sutinka – vargu ar be šimto eurų galima išleisti vaiką į vadinamąją komercinę stovyklą. Tad bendrojo lavinimo mokyklų organizuojamos vasaros poilsio programos – vis tam tikra parama ir paskata.

Daugiavaikei šeimai stovykla – neįmanoma
Šiaulietė mama Oksana prisimena, kad vieną savo atžalą užpernai nemokamai išleido šaulių stovyklon. Ir daugiau nieko. Ji augina tris berniukus ir vieną dukrą. Vyriausiam sūnui – 17-a, jauniausiam netrukus sukaks devyneri.

„Į mokykloje vykstančias vasaros poilsio programas mums toloka – gyvename sode, o mokykla yra pietiniame. Vaikai nebenori vėl važiuoti į mokyklą ir vėl važiuoti atgal. Bent jau tiek, kad vasarą laisvalaikį vaikai gali leisti sode – gyvename jame, o netoli yra Rėkyvos ežeras, čia mūsų visa vasara ir būna, – sako mama. – Esame daugiavaikė šeima, bet neturime jokių privilegijų, jei nori kažkur keliauti – mokėk.“

Pasak jos, be jokios abejonės, vaikai nori išvykų. „Atsižvelgiame į galimybes – gal kaip nors ištrūksime savaitgaliais. Tokiai šeimai išvyka ištuština kišenę. O į Palangą – išvis „kosmosas“, tad Rėkyvos ežeras – mūsų Palanga“, – sako šiaulietė.

Savivaldybė tenkina tik dalį
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus Veiklos analizės ir neformaliojo ugdymo poskyrio vedėja Asta Lesauskienė praneša, kad kaip ir pernai buvo, taip ir šiemet suplanuota vaikų vasaros poilsio programoms skirti 29 tūkst. eurų „Gavome 30 paraiškų, kurių suma dvigubai viršijo mūsų turimą sumą. Turėjo nemažai ekspertai padirbėti, ir iš 30 programų atrinkome 22 programas jas įvertinus balais.

Iš esmės finansavimas skirtas pagal tai, kaip įvertinta programa. Daugiausiai balų surinkusi programa gavo procentais didžiausią finansavimą. Tarkime, jeigu maksimaliai surinko – 100 proc., jeigu balu žemiau, tai 90 proc. ir panašiai. Dalis programų buvo nefinansuota, nes kaip visada prašoma ne tų dalykų: tai turinys neatitinka mūsų finansavimo sąlygų, tai ir forma ne taip užpildyta“, – komentuoja A. Lesauskienė.

Pasak jos, itin vertinta, kaip kūrybiškai yra planuojama stovykla ir kaip efektyviai panaudojamos lėšos. Programose turi būti įdomių veiklų, užsiėmimų, o lėšos, kad būtų nukreiptos į tai, jog vaikas laiką praleistų įdomiai ir ugdytų savo socialines kompetencijas ir pan.

„Mažesnius balus gavo, kai buvo prašoma visiškai nerealių lėšų kasdieniniams daiktams, kuriuos būtų galima turėti ir be šio finansavimo, arba tikrai programos buvo nukreiptos ne į vaikų kūrybiškumo ir ne socialinių kompetencijų ugdymą –  ateiti, pabūti ir kažką nuveikti. Mes rinkomės tas programas, kurios yra įdomios ir ugdo vaikų socialines kompetencijas. Bet šimtu procentų nefinansuota nė viena, vienai ar kitai programai vis pritrūkdavo balo“, – teigia Veiklos analizės ir neformaliojo ugdymo poskyrio vedėja.

Bet kuriuo atveju Savivaldybė finansuoja tik tas programas, kuriose prašoma tik iš dalies finansuoti vaikų vasaros poilsį. Vadinasi, mokykla, kuri suplanavo vykdyti programą, negali tikėtis daugiau pinigų nei 50 proc. lėšų visos programos sąmatos.

„Jau nusprendus daryti šią programą, natūralu, kad įstaigos turi galvoti, kokie bus tie lėšų šaltiniai, ir ne visi yra garantuoti, nes yra konkursas. Tad nėra šio šimtaprocentinio finansavimo jau seniai. O mūsų savivaldybės tik iš dalies prisideda prie programos įgyvendinimo. Kelios programos dėl to ir buvo atmestos, nes sudariusios visą programos sąmatą paprašė visų reikiamų pinigų. Tokių galimybių Savivaldybė neturi“, – sako A. Lesauskienė.

Principas toks – vaikų vasaros poilsio programos, kurios neturi kito lėšų šaltinio, negali būti finansuojamos Savivaldybės.
Artūro STAPONKAUS nuotr.