Ne paslaptis, kad anksčiau kai kurie darbuotojai, ypač aukštesnio lygio specialistai, išeidami iš darbo, susižerdavo nemažas kompensacijas už metus ir daugiau poilsiui nepanaudotų atostogų. Tačiau panašu, kad dabar situacija pasikeis. Nuo gruodžio pradžios veikia naujos Darbo kodekso pataisos, pagal kurias išeinant iš darbo bus galima išmokėti pinigų ne daugiau kaip už trejų metų nepanaudotas atostogas. Jeigu kasmetinės atostogos Lietuvoje be jokių priedų ir išimčių paprastai sudaro 28 kalendorines dienas, tai šiuo metu jau nebūtų kompensuojama už 85-tą ir visas tolesnes išeinančiam iš darbo priklausančias atostogų dienas.

Piniginė kompensacija privalo būti išmokėta
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, kiekvienam darbuotojui kasmetinės atostogos yra privalomos. Tačiau jei dėl tam tikrų aplinkybių jos nepanaudojamos, darbuotoją atleidžiant iš darbo privaloma jas kompensuoti. Tik nuo šiol įvestas apribojimas. Tokios atostogos negali būti suteikiamos daugiau kaip už trejus darbo metus.

Vis dėlto jei atleidžiamam iš darbo darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija, kurios dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Nutraukiant darbo sutartį iki 2015 m. gruodžio 1 d. piniginė kompensacija turėjo būti išmokėta už visas nepanaudotas kasmetines atostogas.

Toliau toje pačioje darbovietėje dirbančiam darbuotojui teisė pasinaudoti sukauptomis neišnaudotomis kasmetinėmis atostogomis išlieka. Darbdavys yra įpareigotas kasmetines atostogas darbuotojui suteikti kiekvienais darbo metais. Tačiau galimos situacijos, kai darbuotojas dėl objektyvių priežasčių negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (pvz., dėl savo ligos ir pan.). Todėl darbdavio ir darbuotojo susitarimu, vienais metais susikaupusios nepanaudotos kasmetinės atostogos gali būti panaudotos kitais metais.

Siekia sumažinti piktnaudžiautojų skaičių
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovas Gintaras Čepas „Šiaulių naujienoms“ sako, kad įsigaliojusiu įstatymu siekiama sumažinti piktnaudžiavimo atvejus.

„Nežinau, ar įstatymo pataisos iš tiesų buvo reikalingos, tačiau, manau, kad dabar situacija bus aiškesnė tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Nuo šiol darbo vidaus taisyklėse bus galima aiškiai reglamentuoti atostogų suteikimo tvarką, kad darbuotojai galėtų tais ar kitais metais pailsėti, atgauti jėgas, o ne kaupti atostogas ir paskui gauti dideles pinigines kompensacijas“, – sako VDI vadovas.

Akivaizdu, kad darbdavys yra patenkintas, kai jo darbuotojas dirba ir neatostogauja, nes jis sukuria tam tikrą vertę. Tačiau po kelerių metų, kai darbuotojas nusprendžia išeiti, darbdaviui tenka nemažai už neišnaudotas atostogas sumokėti.
„Reikėtų stengtis, kad darbdavys išnaudotų įstatymų sukurtą galimybę ir kiekvienais metais darbuotojams suteiktų laisvų dienų. Jeigu darbdavys piktybiškai neišleidžia pavaldinio atostogų, tada situacija gali būti sprendžiama kreipiantis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybės darbo inspekcijos. Tai pažeidimas, už kurį numatyta administracinė atsakomybė“, – paaiškina G. Čepas.

Jeigu darbuotojas pats nenori imti atostogų tiek, kiek jam priklauso per metus, tada darbdavys turi visas galimybes sukurti tam tikras priemones, jas reglamentuodamas darbo vidaus taisyklėmis. Pavyzdžiui, sudaryti metinį atostogų grafiką. Tada kiekvienas būtų priverstas teikti pasiūlymus kasmetinėms atostogoms. Vėliau, darbdaviui jį patvirtinus, darbuotojui nebereikėtų rašyti atskiro prašymo ir visi liktų patenkinti.

Vyresni atostogas kaupia dažniau
„Sodros“ duomenimis, išeitinės kompensacijos darbuotojui paliekant darbdavį šalių susitarimu būdavo mokamos vidutiniškai už 2,02 mėn., arba maždaug už 61 dieną, nepanaudotų atostogų.

Vis dėlto, remiantis darbo rinkos tyrimo rezultatais, galima teigti, kad šiandien realiai prarasiančių vienokią ar kitokią kompensaciją už atostogas, jei išeitų iš darbo, nėra daug.

Tik 4 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad šiuo metu turi daugiau nei 50, o iš jų pusė – daugiau nei 100 nepanaudotų atostogų dienų. 6 proc. skaičiuoja, kad jų taupyklėje ne daugiau kaip 50 dienų, per kurias priklauso ilsėtis.
Gausiausiai (23 proc.) buvo dirbančiųjų, kurie dabartiniu metu yra sukaupę 11–30 dienų atostogų, o beveik penktadalis turėjo tik mažiau kaip 10 dienų.

Marketingo specialistė Raimonda Tatarėlytė dienraščiui sako, kad žmonės mėgsta išnaudoti savo atostogas, ypač atostogauti nevengia turintys šeimas.

„Tie, kurie atostogas kaupia dažniau, matyt, šį įprotį atsinešė iš senesnių laikų, kai žmonės tiesiog neidavo atostogauti. Gal jie yra įpratę daugiau dirbti ir užsidirbti arba galbūt pačios darbovietės nenori išleisti savo darbuotojų“, – svarsto marketingo specialistė.
Anot jos, jaunimas iki trisdešimties metų yra labiausiai linkęs išnaudoti savo atostogas. Pasitaiko net tokių atvejų, kai jaunas žmogus, įmonėje pradirbęs tik pusę metų, atostogoms yra išleidžiamas avansu. Tuo tarpu keturiasdešimtmečiai ir vyresnio amžiaus žmonės apie poilsio dienas galvoja rečiau.
Įdomu, kad beveik trečdalis respondentų teigė neišnaudoję viso atostogoms skirto laiko. 17 proc. pareiškė, kad tiksliai netgi nežino, kiek neišnaudotų atostogų yra sukaupę.
„Pastebime tendenciją, kad paprastai žmonės išeina atostogauti tada, kai patys to nori. Jie net neatsiklausia buhalterijos darbuotojų, kiek laisvų dienų yra sukaupę. Tiesiog paima ir išeina, jeigu tam jaučia poreikį“, – akcentuoja R. Tatarėlytė.

Neretai darbdaviai patys nesistengia raginti, kad jų darbuotojai dažniau ilsėtųsi. Pašnekovė sako, kad jie turėtų būti labiau suinteresuoti, jog jų darbuotojai nepervargtų ir būtų žvalūs. Kaip žinia, mokslininkai įrodė, jog reguliariai besiilsintys tiek per savaitgalius, tiek per atostogas darbuotojai dirba našiau. Kita vertus, patys darbuotojai turėtų labiau domėtis esama situacija, priešingu atveju žmogus gali negauti atostogų tada, kai jis to nori.

Socialiniame modelyje – daugiau išlygų
Panašios nuomonės yra ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas. Komentuodamas apie dabartinę situaciją, jis pabrėžia, kad gruodžio mėnesį įsigaliojęs įstatymas darbuotojams neturėtų sukelti problemų, nes prieš priimant įstatymą buvo numatytas pereinamasis laikotarpis.

„Dabar mes kažkokių problemų neįžvelgiame ir jokių nusiskundimų neturime. Kas norėjo, tas per tuos metus atostogas ir panaudojo“, – sako LPSK pirmininkas.

Pirmininko teigimu, dėl to neturėtų kilti nesusipratimų ir patvirtinus naująjį socialinį modelį. Naujame įstatyme sąlygos išliks tos pačios, tik priešingai nei dabar, dar bus numatytos tam tikros išlygos. Žodžiu, darbuotojai galės tikėtis didesnės kompensacijos, jeigu turės objektyvią priežastį neiti atostogų.

„Nustatėme išlygą, kad jeigu darbuotojas turi objektyvią priežastį, jis gali pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis, nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo. Manau, tai yra teisingesnis įstatymo taikymas negu dabar“, – sako A. Černiauskas.
Anot jo, socialiniame modelyje tai pat bus numatyti tie atvejai, kai darbdaviai patys neišleidžia savo darbuotojų atostogų. Tai bus laikoma kaip objektyvi priežastis, kodėl laisvos dienos nebuvo išnaudotos. Tai reiškia, kad vadovas, nepriklausomai nuo to, kiek darbuotojas turi sukaupęs atostogų, atleisdamas privalės už jas sumokėti.

Rečiausiai atostogauja vyresni nei keturiasdešimties metų gyventojai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.