Apie situaciją darbo rinkoje turbūt galima papasakoti ne vieną paradoksą. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad darbdaviai ieško stiprių kandidatų, kurių neįperka. Neretai darbo paieškos portaluose tie patys skelbimai bado akis mėnesius. Vadinasi, kai kurie darbdaviai yra linkę ilgai ieškoti tinkamiausio kandidato. Neretai neteisingus žingsnius žengia ir patys darbo ieškantys asmenys. Į skirtingas darbo vietas prisiunčia šimtus gyvenimo aprašymų ir tikisi, kad kažkas į juos atsakys. Pasirodo, kad dar yra ko pasimokyti tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.

Išsilavinimas nieko negarantuoja
Bedarbė šiaulietė „Šiaulių naujienų“ redakcijai atsiuntė laišką, kuriame išdėstė, ką mano apie pokyčius darbo rinkoje. Pirmiausia ji pastebi, kad nors į vieną darbo vietą kandidatuoja daugybė žmonių, darbdaviai vis tiek nesugeba surasti tinkamiausio šiai pozicijai.

„Darbų pasiūla tikrai yra didelė, galima susirasti, tik atlyginimas ir darbdavių nenoras priimti mane šokiruoja. Kokie mes, darbuotojai, turime būti vunderkindai, kad gautume darbą pagal išsilavinimą“, – akcentuoja moteris.

Ji pastebi, kad sunkiausia įsidarbinti kvalifikuotiems darbuotojams: „Darbdaviai tyčiojasi iš žmonių. Siūlo dirbti už mažą (320–350 eurų) atlyginimą, nors turiu du aukštuosius.“

Anot jos, nesąžininga, kad kandidatuojant į vieną darbo vietą būtina išmanyti kelias sritis. Ji pateikia pavyzdį. Štai, ieško vairuotojo. Tačiau kandidatui neužtenka turėti tik vairuotojo pažymėjimą. Jis turi mokėti dirbti kompiuteriu, atlikti ūkio darbus ir t. t. Moteris nesupranta, kodėl norint dirbti vienoje srityje reikia išmanyti kelias.

Šiaulietė sako, kad ją erzina ir darbdavių įdarbinimo kultūros stygius. Pavyzdžiui, nuo balandžio mėnesio ji išsiuntė daugiau nei šimtą gyvenimo aprašymų, bet nesulaukė jokio atsakymo: „Kodėl mūsų Lietuvos darbdaviai taip neatsakingai žiūri į darbuotoją, tuoj nebeliks dirbančių...“

Lūkesčiai neatitinka realybės
Darbo rinkos analitikė Jolita Mažeikienė dienraščiui sako, kad Lietuvos darbdaviams įdarbinimo kultūros iš tiesų trūksta. Neretai žmonės, išsiuntę savo gyvenimo aprašymus, net nesulaukia jokio atsakymo, patvirtinimo apie gautą CV.
„Manau, kad norint susirasti darbą neverta siųsti šimto gyvenimo aprašymų. Iš tos gausybės darbdaviui sunku surasti tinkamą kandidatą. Taip pat viskas priklauso ir nuo to, kaip yra parodomas susidomėjimas darbu. Jeigu motyvaciniame laiške įrašomos tik bendros frazės, natūralu, kad nuo to didesnis susidomėjimas kandidatu neatsiranda“, – pasakoja J. Mažeikienė.

Ji taip pat sutinka, kad neretai darbdaviai atsisako žmogų priimti į darbą dėl jo per aukštos kvalifikacijos. Tačiau čia pat priduria, kad iš tiesų tai tėra mandagus darbdavių pasiteisinimas, jog darbuotojui nereikėtų mokėti tokios algos, kokios jis prašo.

„Aukštos kvalifikacijos žmonės žino aiškius atlyginimo lūkesčius, darbdaviai taip pat turi biudžetą, kurį gali skirti darbo užmokesčiui. Tačiau neretai tie skaičiai prasilenkia. Todėl darbdavys, sakydamas, kad jūsų kvalifikacija per aukšta, iš tiesų turi mintyje, kad negali potencialiam darbuotojui mokėti tiek, kiek jis nori“, – paaiškina analitikė.

Taigi, jeigu darbdavys jūsų nepriėmė, tai nereiškia, kad jam aukštos kvalifikacijos darbuotojo nereikia. Iš tiesų kiekvienas ieško talentų, kurie padarytų daugiau, nei iš jų tikimasi, viršytų visus darbdavių lūkesčius ir pan. Tačiau, kaip žinia, talentai už dyką nedirba.

Neįvertina savo galimybių
Tai ką daryti siekiant susirasti gerai apmokamą darbą, ar užtenka tik išsiųsti CV ir nuolat sekti darbo skelbimus? Personalo valdymo inovacijų įmonės direktorė Lina Čirvinskaitė atsako, kad apie naują ieškomą poziciją visada yra pranešama darbo skelbimu. Tai leidžia gauti naujausius duomenis apie esamus kandidatus rinkoje. Vis dėlto ji pabrėžia, kad esant dabartinei darbo rinkos situacijai darbdaviui nepakanka vien tik įdėti skelbimą ir sudėjus rankas laukti, kada už durų ims rikiuotis eilė norinčiųjų dirbti.

„Aktyvus kandidatavimas trunka vos 2–3 dienas, o ir gauti CV ne visada atitinka tai, ko ieškome, todėl reikia skirti laiko tiesioginei kandidatų paieškai po duomenų bazes, socialinius tinklus, panaudoti asmeninius kontaktus ir kt.“, – sako L. Čirvinskaitė.

Kandidatui, kuris aktyviai ieško darbo, ar dirbančiam žmogui, kuris vis dažniau susimąsto apie galimybę kažką keisti, rekomenduojama dažniau peržiūrėti darbo skelbimų portalus ir – jei yra tokia galimybė – patalpinti jų duomenų bazėje išsamų savo gyvenimo aprašymą. Pašnekovė kandidatuojantiems pataria prieš siunčiant CV atidžiai perskaityti darbo skelbimą, realiai įvertinti savo atitikimą nurodytiems reikalavimams ir nekandidatuoti į visas paskelbtas pozicijas iš eilės. Tokiu būdu sutaupysite tiek savo, tiek darbdavių laiko, be to, tikslingai kandidatuodami turėsite tikimybę būti pakviesti pokalbiui.

Direktorės teigimu, paprastai įmonė greitai susisiekia su kandidatu, jeigu jo patirtis ir išsilavinimas atitinka tai, ko reikia. Tad išsiuntus CV reikėtų palaukti skambučio ar laiško. Jeigu esate įsitikinę, kad jūsų profesiniai įgūdžiai ir patirtis visiškai atitinka pagrindinius išsilavinimo, darbo patirties, užsienio kalbų  reikalavimus, o  su jumis per savaitę niekas nesusisiekė – galite paskambinti ar parašyti patys.

Su aukštuoju nedirbs bet ko
Jeigu viskas taip paprasta, tai kodėl tas pats darbo skelbimas tebėra pusmetį ir ilgiau? Ar tai reiškia, kad su įmone kažkas yra negerai? L. Čirvinskaitė patvirtina, kad yra keletas pozicijų, kurių skelbimai vis atnaujinami. Vienos jų – tai žemesnės pozicijos įmonėse, kuriose darbuotojas pradeda karjerą ir auga įmonės viduje, dėl to pradinei pozicijai dažnai reikia naujo žmogaus. Kitas atvejis –skubaus poreikio žmogui nėra, tačiau jei atsirastų tinkamas žmogus, įmonė jį įdarbintų. Geri darbuotojai tokiose įmonėse visada laukiami ir vertinami. Na, o didelėse gamybinėse ir prekybinėse įmonėse nekvalifikuoto personalo kaita natūrali – dėl to skelbimai nuolat atnaujinami, formuojant rezervą, kad esant skubiam poreikiui iš karto būtų kuo pakeisti išėjusį žmogų.

Kartais pagalvojame, kad surasti nekvalifikuotą darbuotoją yra paprasčiau. Personalo atrankos ekspertė paaiškina, kad iš tiesų atrankos procesas abiem atvejais yra analogiškas. Kvalifikuotų darbuotojų atranka visada skiriasi tuo, kad šie žmonės atsakingiau žiūri į darbo paiešką, gerbia kitus žmones ir jų laiką – paprastai paskambina ir informuoja, kad planai pasikeitė ir jis atsisako dalyvauti atrankoje. Nekvalifikuoti darbuotojai dažnai linkę pameluoti ar nutylėti tam tikrus dalykus, be to, dažnai nepranešę neatvyksta į sutartą darbo pokalbį.

Jos nuomone, pagrindinė priežastis, kodėl žmonės neranda darbo, yra ta, kad laikomasi nuomonės „su aukštuoju nedirbsiu bet ko“. Būtent kandidato požiūris yra ta priežastis, kodėl jis neranda darbo.

„Šiandien vien turėti aukštąjį išsilavinimą nepakanka. Vienas ar keli diplomai be darbo patirties nereiškia, kad žmogus gali dirbti tam tikrą darbą, be to, dažnai ir pasirinktos specialybės (profesijos) nėra šiuo metu paklausios darbo rinkoje. Aukštąjį išsilavinimą ar net kelis juos turintys žmonės paprastai tikisi ir aukštesnio nei numatyto ieškomai pozicijai darbo užmokesčio, tad darbdavio atsakymas „Pernelyg aukšta kvalifikacija“ galbūt reiškia „Pernelyg dideli atlyginimo lūkesčiai“, – sako L. Čirvinskaitė.

Kaip sakė Konfucijus – „Susirask mėgstamą darbą, ir tau niekada nereikės dirbti“. Todėl žmogus pirmiausia turi pažinti ir išanalizuoti save – ką galiu ir sugebu, ko noriu ir kaip to pasiekti. Vargu ar buhalteriu gali dirbti žmogus, kurio viduje energijos užtaisas, neleidžiantis ramiai nusėdėti vietoje, ir tikrai gerų rezultatų nepasieks pardavimų vadybininkas, bijantis užkalbinti svetimą žmogų. Tiek darbuotojui, tiek darbdaviui reikia žinoti, kad blogų darbuotojų nėra – yra tik žmonės, dirbantys ne tą darbą.

Rekomenduoja darbą keisti kas trejus metus
Darbo rinkos analitikė J. Mažeikienė informuoja, kad Šiaulių regione šiuo metu padaugėjo skelbimų su siūlymais atlikti sezoninius darbus. Toliau išlieka didelė paklausa pardavėjų, konsultantų, vadybininkų, produktų vadovų. Sumažėjo pasiūlymų IT specialistams, tačiau tai nereiškia, kad informatikai tapo nebereikalingi. Tiesiog pačios įmonės pradėjo taikyti kitokią darbuotojų atrankos strategiją, patys kuria savo atskirus įdarbinimo tinklalapius ir pan.

Atlyginimo vidurkis, kurio norėtų lietuviai siekia 918 eurų. Didžiausio atlyginimo į rankas nori IT padalinio vadovai (1545 eurų), finansų vadovai (1420 eurų), programuotojai (1330 eurų), vadybininkai (815 eurų) į rankas. Tuo tarpu šiauliečiai vidutiniškai norėtų uždirbti 790 eurų į rankas. Analitikės nuomone, natūralu, kad darbuotojai nori didesnio atlyginimo ir realiai jis gali būti 15–20 proc. didesnis, nei yra dabar. Kartais dėl to net nereikia keisti darbo pobūdžio, užtenka tik rasti kitą darbo vietą.

„Ne veltui patartina darbą keisti kas trejus metus. Jeigu matote, kad progreso tobulėjimui nėra, kad alga nedidės, o aukščiau kilti nebėra kur, tuomet tai ženklas, kad verta pabandyti pasižiūrėti, kas dar yra darbo rinkoje“, – pataria J. Mažeikienė.