Panašu, kad rytiniai Šiaulių miesto eskizai šeštadieniais ypač nedžiugina miestiečių. Štai šiaulietis paskambinęs į redakciją pasakoja, kaip „kabakas“ lyg medus bites traukia: „Aš rytą keliauju į automobilį, į darbą, o štai yra etatinių, kurie tekini į aludę bėga, nors dar 15 minučių iki jos atsidarymo.“ Į redakciją atvykusi šiaulietė kitu klausimu užsimena apie praėjusį šeštadienį. Mieste vyksta tarptautinis festivalis, o išvakarėse „prisilakę“ benamiai rytą pasitiko autobusų stotelėse. Vienas tik pakilęs nuo suolo krito čia pat ant žemės toliau miegoti ir pilnas taros maišas jam buvo jau nebesvarbus. Kitas miesto bulvare (reprezentacinėje miesto vietoje!) ant suolo kovojo su snauduliu po lengvu lietumi ir sviro ant šono. „Klaikiausia, kai prie centrinio turgaus autobusų stotelėje išvydau, jog šalia moksleivių sėdi dar vienas toks sužeista galva. Ir visus išvydau per vieną dieną“, – baisisi moteriškė. Kodėl tokių žalos visuomenei eskizų kontrolė neklijuoja ant butelių etikečių? Ir kodėl prie velnio lašų – šiandien piliečiai slenka „šniūrais“?

Alkoholis – būtiniausia maisto prekė?
Kad laisva prekyba alkoholiu niekas nesirūpina, stebisi šiaulietis ilgametis kultūros darbuotojas Bronius Mitkevičius. Pirmiausia jis prisimena 1938 m., kai  prekiauti velnio lašais nebuvo taip paprasta, o ir niekam alkoholis nebuvo pirmos būtinybės maisto prekė.

Tada Bronius ruošėsi eiti į penktą skyrių senojoje Akmenėje (Naujosios Akmenės dar nebuvo). Įsigyti alkoholio buvo galima tik viename punkte – vadinamajame monopolyje, kur galėjai gauti natūralaus spirito, degtinės ir t. t.

„Maisto prekių parduotuvėse nebuvo nė vienos lentynos, kur galėjai nusipirkti gėrimų, ir buvo gerai. Kada valsčiuje vieną didelį ūkininką išrinko Seimo nariu Kaune, tai šitas grįžęs į savo ūkį padarė su žmona didelį banketą. Kleboną atsivežė, dalyvavo viršaitis su žmona, mokyklos vedėjas su žmona, policijos viršininkas su žmona, pašto viršininkas, sekretorius. Stalas nukrautas, bet per visą vakarą buvo tik vienas butelis degtinės ir gerta iš mažyčių čierkučių. Kai jau pusę nugėrė, tai atnešė mažuose puodeliuose šildytų žąsies taukų atsigerti, kad nedegintų skrandžio. Jau tada galvota apie alkoholio žalą“, – dėsto B. Mitkevičius.

Vilniaus ir Ežero gatvių kampe gyvenantis šiaulietis paskaičiavo, kiek yra privačių parduotuvių artimiausiu spinduliu. Pasirodo, šešios ir kiekvienoje jų parduodamas alkoholis.

„Kas rytą einu laikraščių nusipirkti, ateina vyrai ir ieško ne spaudos, kad bent kiek būtų sumanesni, bet didesnio butelio. Kyla klausimas, o kodėl mes girdome tautą? – piktinasi B. Mitkevičius. – Lankydamasis užsieny nemačiau, kad vyrai stovėtų prie eilėse ir lauktų alkoholio nusipirkti.“

Reklama ir pašto dėžutėse
Žmonės ne tik eina į parduotuves, bet kas rytą iš savo pašto dėžučių išsiima įvairiausią korespondenciją. Didžiausi popieriaus pluoštai yra ne kas kita, o reklama skrajutėse. O jose – pasiūlymai pirkti vieną alkoholinį gėrimą ir antrą tokį pat gauti nemokamai.

Reklamos ekspertė, Lietuvos marketingo asociacijos (LIMA) narė Miglė Černikovaitė sako,  neadresuotąją reklamą įmonės naudoja informacijai apie savo paslaugas, produktus, rengiamas akcijas bei taikomas nuolaidas daugiabučių ir individualių namų gyventojus, kurie gauna pašto siuntas. Šios reklamos tikslas – greitai ir patikimai informuoti, atkreipti potencialių klientų dėmesį ir gauti atsaką iš klientų.

„Šis reklamos kanalas dažnai tampa efektyvus būdas reklamuoti save, ypač jei domina tik vienas ar keli gyvenamieji rajonai (labai apibrėžtos geografiškai rinkos) bei taikoma į vidutinį rajono vartotoją, kurio socialinė padėtis gali būti apibrėžta pagal jo gyvenamąją vietą. Be to, jei kiti reklamos kanalai yra pakankamai užkimšti informacijos bei reklamos, tai sumažėjus gyventojų susirašinėjimui raštu bei nykstant spaudai, lieka neužimta erdvė reklamai į pašto dėžutes. Pripažinkime, jog daugeliui iš mūsų yra išlikęs įprotis ryte einant į darbą patikrinti savo pašto dėžutę. Tuo ir naudojasi reklamos užsakovai“, – sako M. Černikovaitė.

Pasak jos, reklaminė skrajutė į pašto dėžutes (brošiūros, atvirukai, kuponai, žurnalai, laikraštukai, vokai, meniu, mėginukai), jei  aktuali, turi didesnę išliekamąją vertę, nei reklama internete.  Štai reklama internete turi aiškų interneto vartotojų segmentą.

„Reklama į pašto dėžutes apima visus gyventojus tam tikroje geografinėje teritorijoje. Taigi reklama į pašto dėžutes tam tikru atveju apima daugiau vartotojų (nesvarbu, ar jie naudojasi internetu, ar ne)“, – aiškina ekspertė.

Teiraujamės, nejau alkoholio reklama skrajutėse nieko blogo, ar jokios įtakos ji nedaro?

„Pagal Alkoholio kontrolės įstatymą, alkoholio reklama skrajutėse į pašto dėžutes nėra draudžiama. Alkoholio reklamos apribojimai yra taikomi atvirlaiškiams, vokams ir pašto ženklams. Tačiau pageidautina turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai. Šio teksto formą, turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija“, – atsako ji.

Anot reklamos ekspertės, pagrindinė šios reklamos rizika, kad ši paklius į vaikų ir paauglių rankas. „Tačiau jiems yra taikomas apribojimas įsigyti alkoholį. Vyriausybės yra inicijuotos alkoholio vartojimo mažinimo programos bei visuomenės švietimo programos, kurios kitais būdais skleidžia žinia apie alkoholio žalą ir draudimus vaikams. Tai yra daug stipriau nei uždrausti alkoholio reklamą į pašto dėžutes“, – sako M. Černikovaitė.

Jos teigimu, iš vienos pusės kritikuojamas alkoholio reklamos kiekis ir turinys žiniasklaidoje, kuris šiuolaikiniam jaunimui daro neabejotiną įtaką ir pasiekęs gan didelį mastą. „Iš kitos pusės alkoholio kainodara (akcizai) įsigijimo ir vartojimo apribojimai, kurie yra taikomi šalyje, tą efektą mažina. Taigi, koks balansas bus pasiektas tarp alkoholio vartojimo skatinimo ir apribojimų, priklauso nuo valstybės politikos. Augančiose ekonomikose (angl. emreging economies), kurioms priklauso ir Lietuva, dažnai alkoholio reklamos galia ir įtaka yra gamintojų ir prekybininkų pusėje“, – sako M. Černikovaitė.

Rudenį svarstymui pristatys kelis apribojimus
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian pripažįsta: daugelis nepilnamečių pasisako, kad jiems lengva ir netgi labai lengva įsigyti alkoholinių gėrimų.

„Atsižvelgiant į alkoholio vartojimo rodiklius ir padarinius, iš tikrųjų alkoholio vartojimo mastas yra didžiulis. Pasaulio organizacijos duomenimis, 2010-aisiais Lietuva iš tikrųjų buvo 3 vietoje pasaulyje pagal alkoholio suvartojimo kiekį ir 1 vietoje Europoje. Bet jau galime pasakyti, kad nuo 2012 m. stebima teigiama tendencija – alkoholio vartojimas mažėja ir visi rodikliai, kurie susiję su visuomenės sveikatos problemomis (mirtys nuo atsitiktinių apsinuodijimų alkoholiu, alkoholinių psichozių ir t. t.),  mažėja“, – sako G. Belian.

Tiesa, net ir pagal alkoholinių gėrimų prieinamumą Europos Komisijos studijoje esame lyderiaujantys tarp ES šalių...
Seimas rudens sesijoje svarstys kelis Alkoholio kontrolės įstatymo projektus. Galbūt nuo čia ir prasidės geri dalykai? Vieną parengė partija, kitas gimė iš pilietinės iniciatyvos.

Priemonės iš esmės labai panašios. Norima, jog būtų leidžiama įsigyti ir vartoti alkoholį nuo 20 metų. Už pažeidimą – patį pirmą – siūloma nesigailėti ir prekybos vietai, kuri alkoholio pardavė žmogui, neturinčiam tiek metų, naikinama licencija prekiauti alkoholiu metams.

Pasak G. Belian, šiandien dėl aukšto alkoholinių gėrimų vartojimo nebeįsivaizduojame parduotuvės be alkoholinių prekių skyriaus. Tai kone tapo neatskiriama maisto dalimi. Todėl logiškas būtų specializuotų skyrių, parduotuvių įsteigimas, kuris išspręstų didžiulę lengvo prieinamumo problemą. Bet tam reikia politinės valios, viskas vis dar guli projektuose.

Kaip tuose būsimuose rudeniniuose projektuose ir siūloma, alkoholio skyriai ir parduotuvės turėtų būti įrengti pagal nustatytus reikalavimus. Pavyzdžiui, būtų privalomas tam tikras atstumas nuo sukarintų tarnybų, bažnyčių, ugdymo įstaigų, kad į parduotuvę asmuo, neturintis reikalaujamo amžiaus, tikrai negalėtų užeiti.

Šie projektai siūlo ir visiškai uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą. Draudimas turėtų apimti ir internetą, visas mobilias aplikacijas, ryšio priemonėmis perduodamas žinutes, skrajutes – trumpiau tariant, visą reklamos komunikaciją. Bet... vėlgi čia reikalinga politinė valia.

G. Belian vis dėlto tvirtina, kad alkoholio reklama yra efektyviai ribojama, tam pritaikyta daug saugiklių. Bet verslas vis tiek stengiasi juos apeiti – pažeidimų nustatoma ir dabar.

Tiesa, G. Belian manymu, pasaulyje kol kas niekas nesugalvojo kitų būdų, kaip sumažinti alkoholio vartojimą.

„Tikriausiai čia yra trys kertiniai akmenys. Pirmas – alkoholinių gėrimų kainos didinimas, antras  – šių gėrimų prieinamumo mažinimas (vietų, prekybos laiko ribojimas ir kt. priemonės, mažinančios prieinamumą). Ir, be abejo, reklamos, pardavimo skatinimo priemonių draudimas ir ribojimas“, – sako G. Belian.

Dargi vienus stebina, kad ant tabako gaminių pakuočių informacija apie šių žalą sveikatai yra, o ant alkoholio – ne...
Kaip sako G. Belian, jau nuo lapkričio 1 d. ant alkoholinių gėrimų pakuočių pagal įstatymą privalės atsirasti ženklai, kad nėščiosioms vartoti alkoholinius gėrimus yra draudžiama. Ženklas nebus didelis, bet tai, pasak G. Belian, yra pirmas žingsnis į daugiau panašių įspėjamųjų iniciatyvų.

„Įvedant tokius įspėjimus ant tabako gaminių situacija buvo lengvesnė, nes yra labai galingas tarptautinis dokumentas – tai Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvencija. Lietuva yra ratifikavusi šią konvenciją. Ją įgyvendinant buvo priimta tabako produktų direktyva, tad ir visi įspėjamieji užrašai ant tabako gaminių pakelių iš ten“, – sako Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja.

Tad tampa aišku, kodėl nacionalinėje erdvėje skintis kelią sunkiau ir efektingiems įspėjimams ant alkoholio butelių etikečių. „Šiandien tik vienintelė Prancūzija iš ES šalių, kurioje įstatymais ženkliukas yra būtinas. Kitose valstybėse nėra tokių įstatyminių reguliavimų, nebent patys gamintojai tuo savanoriškai pasirūpina“, – teigia G. Belian.