Gyventojai raginami susitvarkyti savo laiškų dėžutes. Lietuvos paštas perspėja, kad iki gegužės 31 dienos neįsirengus tinkamos naudoti laiškų dėžutės pašto korespondencija ir prenumeruojami spaudos leidiniai adresatams į namus nebus pristatomi.

Esą nors iš beveik 2 mln. adresų Lietuvoje vis dar penktadalis neturi tvarkingos laiškų dėžutės arba ji nebėra tinkama naudoti, nes yra sulūžusi, kiaura, nerakinama. Todėl gyventojus prašo atnaujinti nebetinkamas naudoti ar įsigyti naujas laiškų dėžutes. Neįsirengus tvarkingos laiškų dėžutės pašto korespondencija ar kita spausdintinė informacija, prenumeruojami spaudos leidiniai nebebus pristatomi. Gautas siuntas be išankstinio pranešimo atsiimti bus galima tik pašte.

Gyventojai nori, kad blokai išliktų
Iš miesto gatvių netrukus taip pat turėtų dingti senų, nenaudojamų pašto dėžučių blokai. Spaudos platintojai pasakoja, kad vienuose Šiaulių gyvenamuosiuose rajonuose senųjų apleistų pašto dėžučių jau likę nedaug. Kitur jos dar styro, tačiau gyventojai įsirenginėja ir naujas.

„Šiaulių naujienų“ prenumeratos tarnybos vadovo Egidijaus Skvirecko nuomone, spaudos platintojams būtų patogiau, jeigu jie išliktų. Žinoma, jie iš tiesų atrodo varganai, yra statyti prieš trisdešimt, keturiasdešimt metų, todėl juos būtina atnaujinti. Tačiau kadangi jie yra pašto nuosavybė, vargu ar paštas į dėžučių blokus investuos. Todėl gyventojams nebelieka kitos išeities, tik pasikabinti ir pašto dėžutę pasistatyti prie kiemo vartų.

E. Skvireckas pastebi, kad kai kurios bendruomenės taip pat yra suinteresuotos, kad pašto dėžučių blokai išliktų. Jie ryžtasi juos tvarkytis patys, kad tik išliktų. Tokiu atveju jis pataria kreiptis tiesiogiai į paštą, pasakyti, kad bendruomenės nariai patys viską susiremontuos ir tuomet galbūt pašto dėžučių blokai išliks.

Įžvelgia daugiau privalumų, nei trūkumų
Pašnekovas sako, kad pagrindinė pašto dėžučių blokų nauda yra ta, kad tuomet spaudos platintojams nebereikia apeiti visų kiemų. Vienu metu iš karto galima palikti keletą sąskaitų, laiškų ir kitos korespondencijos keliems asmenims. Be to, tai naudinga ir patiems gyventojams. Nueidami keletą metrų iki bloko jie gali susitikti savo kaimyną ir pan. Vadinasi, atsiranda daugiau galimybių pabendrauti su kitais. Taip pat gyventojams nebelieka neaiškumų, kurią pašto dėžutę tikrinti. Pavyzdžiui, žmogus vieną dėžutę gali turėti šalia savo kiemo vartų, o kitą – bendrą. Aišku, niekas gyventojo neprivers tikrinti bendros, jeigu jis to nenori.

Pašto tarnybos neretai skelbiasi, kad stengiasi tiek dėl žmogaus, tiek dėl darbuotojo. Tačiau tokie pažadai ne visuomet virsta realybe. E. Skvireckas svarsto, kad galbūt taip yra, nes tarnyboms trūksta investicijų. Tad jeigu lėšų trūksta tarnyboms, vargu ar atsiras paštui. Todėl ir vėl viskas krenta ant eilinio piliečių pečių. Tad nuo šiol, jeigu nebus tvarkingos laiškų dėžutės, nebus ir korespondencijos. Ką padarysi, teks kulniuoti į paštą. Bėda tik ta, kad tuomet mes nežinosime, kada ir kokią korespondenciją gausime, vargu ar apie tai būsime informuojami elektroniniu paštu ir dar kitokiu būdu. Todėl jeigu patys nepasistengsime dėl savęs, mažai tikėtina, kad pasistengs kitas.

 
Straipsnių peržiūros
94497266
Į viršų