Planuojama siūlyti didinti baudas už nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų padarytą nedidelį chuliganizmą ir tyčinį suaugusiųjų garbės ir orumo žeminimą. Esą taip bus galima mokytojus apsaugoti nuo juos žeminančio mokinių elgesio. Gerai, kad švietimo ministrė pripažįsta problemą, sakydama, jog mokyklų vadovai turi imti rimtai reaguoti į nepagarbų mokinių elgesį su mokytojais. Bet vargu ar ir šitas siūlymas veiks iš esmės. Pedagogai gali į patyčias žiūrėti kaip dzenbudistai, gerieji samariečiai: „Jis – dar tik vaikas... Tesižino...“ Galima, kodėl gi ne. Bet štai nesuvaldžius aštraus liežuvio prie pareigūno bauda kaipmat bus skirta, nes pažemino jo vardą. Tuo metu pedagogas įžeistas (nejau dėl savo kaltės?) dažniausiai atlieka geranorišką arba priverstinę susitaikymo procedūrą su mokiniu.
Įžeidė – gali rašyti pareiškimą
Necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai užtraukia tėvams arba globėjams 14–28 eurų baudą. Planuojama siūlyti didinti baudas, numatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK) už nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų padarytą nedidelį chuliganizmą ir tyčinį suaugusiųjų garbės ir orumo žeminimą.
„Atvirai pasakius, neatsimenu nė vieno atvejo, kad būtų skirta administracinė bauda už kažką panašaus mokykloje. Negaliu komentuoti apie kitas mokyklas, bet mūsų mokykloje to nėra, kadangi mes stengiamės bendradarbiauti su mokiniais. Situaciją kol kas kontroliuojame“, – teigia Didždvario gimnazijos direktorius Vitalis Balsevičius.
Pasak jo, šiandien mokinys turi 11 teisių ir 3 pareigas (viena iš pareigų – gerai mokytis). Tad kai teisių ir pareigų skaičius susivienodins, tada, direktoriaus manymu, patyčių problema mokykloje išnyks.
Lieporių gimnazijos direktorė Sigita Malinauskienė taip pat teigia, kad jos vadovaujamoje gimnazijoje su patyčiomis prieš mokytojus problemų nėra. „Bet mokytojas gali rašyti prašymą ar pareiškimą policijai, jeigu jis buvo įžeidinėjamas pamokos metu ar dar kaip nors. Nėra taip, kad mokytojai negali pasinaudoti tokia galimybe“, – teigia direktorė.
Įžeidinėjimai – profesijos dalis
Anot Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus, patyčių, nukreiptų prieš mokytojus, problema yra – tai akivaizdu iš pačių dirbančių mokytojų pasakojimų, įspūdžių ir iš to, kad retsykiais tokios istorijos išlenda į dienos šviesą.
„Nors sakyčiau, kad 90 procentų ar dar daugiau šių istorijų nepasirodo. Apie jas niekas garsiai nešneka, nes vienaip ar kitaip užgniaužia mokyklose. O problema yra, be abejo“, – sako pirmininkas.
Ar padidėjusi bauda – efektyvus sprendimas? Kaip sako A. Jurgelevičius, profesinių sąjungų nuomone, tai nepadės ir iš esmės nepakeis situacijos. Nes dabar šios baudos neskiriamos – ant pirštų būtų galima suskaičiuoti, kiek buvo skirta baudų tėvams už jų vaikų chuliganišką elgesį.
Situacijos yra išsprendžiamos be administracinio poveikio priemonių – mokytojai susitaiko su moksleiviais priverstinai, galbūt nuoširdžiai…
„Iš esmės visi yra suinteresuoti, kad šita situacija neišlįstų „iš po kilimo“ dėl įvairių motyvų. Nes tai kenkia mokyklos vardui ir žmonėms, kurie yra įsipainioję į konfliktą“, – paaiškina LŠPS pirmininkas.
Kad sistema imtų veikti, pirmiausia tiek mokyklos mokytojai, tiek tėvai su vaikais turi žinoti savo teises ir atsakomybę už pažeidimus. „Esu įsitikinęs, kad didžioji dalis nelabai gaudosi – vaikai mano, kad gali daryti bet ką, o tėvams atrodo, kad jeigu jų vaikas yra mokykloje, tai už jo elgesį yra atsakingas kažkas kitas“, – sako A. Jurgelevičius.
Labai svarbu ne tik aiškios taisyklės, kaip elgtis chuliganizmo atvejais, bet kad ir rekomendacijos taptų taisyklėmis, kaip elgtis su smurtaujančiu mokiniu. Kiekviena mokykla turėtų nusistatyti vadovaudamasi teisės aktais taisykles ir jų laikytis. Labai mažai mokyklų tai yra padariusios.
O svarbiausia – bausmės veikimo principas turi būti panašus į kelių eismo taisyklių pažeidimo, t. y. padarytas pažeidimas turi būti užfiksuotas, įvertintas, o kaltieji neišvengiamai nubausti.
Patyčias patiriantiems mokytojams padėtų psichologinė pagalba
Mokiniams pagalba teikiama – psichologinė, teisinė ir t. t. Atrodo, kad mokytojams teoriškai irgi yra numatytos pagalbos priemonės – institucijos, įvairūs mokymai ir panašūs dalykai. Bet...
„Mokytojai palikti vieni. Kaip elgtis stresinėse situacijose, kaip valdyti pyktį ar konfliktą, mokytojai nežino. Seminaruose galima išmokti teorijos. Bet manau, kad mokytojams kasdienė pagalba mokykloje reikalinga. Ją galėtų teikti specialistai. Tačiau jų neatsiras, nes tai labai brangu. Moksleiviams pagalbą teikiančių specialistų labai trūksta: po vieną ar du yra skirta keliems šimtams mokinių. Lygiai tas pas turėtų būti mokytojams. Žinoma, patyčių situacija neišnyktų, bet ji būtų kontroliuojama, nes visuomenėje patyčios barstomos į kairę ir į dešinę, o mokykla atspindi visa tai, kas vyksta visuomenėje“, – sako A. Jurgelevičius.
Psichologas Marius Daugelavičius taip pat neabejoja, kad psichologinė pagalba patyčių atvejais mokytojams labai padėtų. Ypač kai po patyčių atvejo pedagoginį darbą reikia tęsti su tuo pačiu mokiniu. Tik galimybės tokiai pagalbai – jau kitas klausimas...
Be to, ir taip akivaizdu, kad pedagogo darbe yra pakankamai daug streso, kuris kenkia tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai.
„Pedagogo darbas yra įtemptas: reikia mokėti suvaldyti mokinius, susidurti su patyčiomis. Egzistuoja ir sunkių vaikų, kurie yra sunkiai valdomi, o pedagogai labai dažnai neturi konkrečių mechanizmų, kaip su jais elgtis“, – sako psichologas.
