Apklausos rodo, kad didelė dalis perkančiųjų alkoholio turinčias higienos priemones jas geria. Todėl Vyriausybė nusprendė apmokestinti akcizu denatūruotą etilo alkoholį. Pusė litro tokių skysčių turėtų pabrangti daugiau nei 1,6 euro. Manoma, kad pakėlus kainas atsiras mažiau žmonių, norinčių tokiu būdu svaigintis.
Taikosi į pažeidžiamiausią visuomenės grupę
Biomedicinos mokslų daktaras, profesorius, gydytojas psichiatras Aurelijus Veryga „Šiaulių naujienoms“ sako, kad tokia priemonė yra logiška, tačiau vargu ar labai ką nors pakeisianti.
„Etilo alkoholis yra labai pigus, jį pagaminti yra nebrangu, todėl natūralu, kad atsiranda jį vartojančių. Manau, kad tokius skysčius apmokestinus, bent jau kaime jis taps mažiau prieinamas. Tačiau vargu ar tai turės didelį efektą vartojimui“, – svarsto psichiatras.
Jis sako, kad Vyriausybė taikosi į pažeidžiamiausių žmonių grupę, jau turinčią didelių bėdų. Tokius kosmetinius skysčius dažniausiai geria nuo alkoholio priklausomi asmenys, todėl vien aukštesnė kaina jų nuo gėrimo neatbaidys. Tam, kad ši priemonė duotų daugiau naudos, ją reikėtų taikyti su kitomis prevencinėmis priemonėmis. Pavyzdžiui, jeigu Vyriausybė nusprendė padidinti kainas, tuomet turėtų kaip alternatyvą žmonėms suteikti reikiamą gydymą ir pan. Žodžiu, viena priemonė pati savaime neveikia.
Pašnekovo nuomone, valdžia imasi per mažai priemonių, skatinančių žmones mažiau vartoti. Tai akivaizdžiai parodo statistiniai duomenys: esame tarp lyderiaujančių šalių, kurios alkoholio suvartoja daugiausiai, be to, mūsų vaikai iš visų ES šalių taip pat yra linkę labiau svaigintis.
„Lietuva daug metų blaškosi negalėdama apsispręsti, ko nori: skatinti verslus, kurie užsiima alkoholio gamyba ir prekyba, ar mažinti tokių produktų vartojimą. Mūsų politikams trūksta nuoseklumo. Pavyzdžiui, vienu metu nusprendžia imtis atitinkamų priemonių, o po to jas atšaukia, todėl rezultatų nelabai ir turime“, – sako A. Veryga.
Valdžios sprendimams trūksta nuoseklumo
Dėl žmogaus polinkio svaigintis gydytojas psichiatras linkęs labiau kaltinti ne pačius žmones, bet Vyriausybę. Žodžiu, žmogus yra taip sutvertas, kad tingi ieškoti racionalių problemos sprendimo būdų. Jeigu pamato, jo požiūriu, lengvesnį kelią, tai juo ir eina. Tuo tarpu valstybė yra įpareigota rūpintis žmonių sveikata ir sudaryti jiems sąlygas sveikai gyventi. Galbūt jeigu alkoholis būtų sunkiau prieinamas, o parduodantys alkoholį nepilnamečiams griežčiau baudžiami, norinčiųjų svaigintis atsirastų mažiau.
Jis pastebi, kad norint pasiekti teigiamų rezultatų, nebūtina pakeisti visų žmonių elgesio. Pavyzdžiui, susitelkus į aktyvesnę rūkymo prevenciją, apribojus rūkymą baruose, restoranuose, dalis žmonių pakeitė savo elgesį ir dabar juos kopijuoja kiti. Dabar rūkyti darosi nebemadinga, socialiai mažiau priimtina. Ta dalis žmonių, kuri pasikeičia, pradeda keisti kitus, o tai yra savaime stiprinantis procesas, tačiau gaila, kad ir tai mums ne visada pavyksta sugeneruoti.
Pašnekovo nuomone, valdžiai tereikia laikytis trijų pagrindinių Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų: didinti kainas, uždrausti alkoholio reklamą, mažinti prieinamumą.
„Tai visas kompleksas priemonių, kurios yra taikomos kitose šalyse. Be to, atlikti tyrimai rodo, kad tokios priemonės yra efektyvios. Todėl mums nieko nereikia naujo išradinėti, tiesiog imti ir daryti“, – akcentuoja A. Veryga.
Profesorius pastebi, kad alkoholio vartojimas iki šiol yra labiau socialiai priimtina priemonė negu nevartojimas, tačiau, anot jo, situacija po truputį keičiasi. Atsiranda daugiau renginių, kuriuose raginama švęsti blaiviai, netrūksta ir kitų gyventojų iniciatyvų. Tik bėda ta, kad tos priemonės ne visada pasiekia asmenis, kurie priima įstatymus, tačiau ir tai artimiausiu metu gali pasikeisti.
