Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento specialistai pateikė duomenis apie erkių platinamų ligų epidemiologinę situaciją Šiaulių apskrityje ir taikomas profilaktines priemones. Erkių aktyvusis periodas jau įsibėgėja. Tai atspindi Šiaulių departamento specialistų vykdomi erkių paplitimo ir gausos stebėjimai. Šių metų balandžio 5 dieną, vykdant stebėjimus Luponių miške (Šiaulių r. sav.), 2 km maršrute buvo aptiktos net 24 aktyvios erkės, kurios yra Laimo ligos ir erkinio encefalito platintojos. Todėl sveikatos specialistai ragina būti atidiems.

Epidemiologinė situacija Šiaulių apskrityje
Aplinkos temperatūrai pasiekus +5–7 ºC laipsnius, gamtoje suaktyvėja erkės. Lietuvoje erkių aktyvumo periodas dažniausiai prasideda kovo mėnesį ir tęsiasi iki lapkričio (kartais gruodžio) vidurio. Didžiausias erkių aktyvumo pakilimas fiksuojamas gegužės ir birželio, antrasis –  rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.

„Šiais metais Laimo liga susirgo 6 Šiaulių apskrities gyventojai, erkinio encefalito atvejų dar neužregistruota. Pagal ilgametes tendencijas pastebima, kad daugiausia erkių platinamų ligų diagnozuojama birželio ir spalio mėnesiais. Praėjusiais metais Šiaulių apskrityje erkių platinamomis ligomis sirgo 215 asmenų, iš jų – 185 Laimo liga ir 30 erkiniu encefalitu. Didžiausias Laimo ligos sergamumo rodiklis buvo registruotas Pakruojo r. sav. (13,9 atvejo 10 tūkstančių gyventojų), erkinio encefalito  – Akmenės r. sav. (1,9 atvejo 10 tūkstančių gyventojų). Kaip ir kasmet, Laimo liga daugiau sirgo moterys (67 proc.), erkiniu encefalitu – vyrai (83,3 proc.). Didžiąją dalį susirgusiųjų sudarė 55–64 m. amžiaus asmenys. Neišvengta ir mirčių, nuo erkinio encefalito praėjusiais metais mirė vienas Akmenės r. sav. gyventojas“, – praneša Šaulių departamento užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistė Daiva Kulikauskienė.

Užsikrėtimo vietovės Šiaulių apskrityje
Sveikatos specialistai pastebi, jog iš visų erkių platinamomis ligomis susirgusių Šiaulių apskrities gyventojų didžiajai daliai erkės įsisiurbė būnant gyvenamojoje teritorijoje ir miške. Kitiems erkės įsisiurbė būnant gamtoje, poilsiavietėse ir parkuose.

Dažniausiai pacientų įvardijamos galimos užsikrėtimo vietos Šiaulių mieste: Dainų, Talkšos, Rėkyvos, Beržynėlio, Salduvės parkai, o Šiaulių rajone – Kurtuvėnų parkas ir Bubių miškai. Pavojingos erkės paplitusios ir Pakražančio (Kelmės r.), Tytuvėnų apylinkių (Kelmės r.), Papilės (Akmenės r.), Linkuvos (Pakruojo r.), Aukštelkų (Radviliškio r.) ir Grinkiškio (Radviliškio r.) seniūnijų miškuose. Dalis (7,0 proc.) susirgusiųjų žmonių nurodė, jog infekuotos erkės įsisiurbė lankantis kitose Lietuvos administracinėse teritorijose (Ignalinos, Švenčionių, Palangos, Plungės, Biržų, Vilniaus, Varėnos ir kt.) ar  kitose Europos šalyje (Estijoje, Latvijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Norvegijoje).

Apsauga nuo erkių – tinkama apranga ir repelentai
Šiaulių departamento specialistai, siekiant apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų, rekomenduoja vykstant į gamtą tinkamai apsirengti – dėvėti uždarus drabužius ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes sukištas į batus ar kojines. Pasirinkti šviesesnius drabužius, nes ant jų lengviau pastebima ropojanti erkė. Taip pat būtina drabužius ir atviras kūno vietas apsipurkšti erkes atbaidančiomis priemonėmis (repelentais).

Svarbu nepamiršti, jog visų repelentų poveikis yra trumpalaikis, todėl reikėtų įdėmiai perskaityti naudojimo instrukciją ir priemonę naudoti pagal gamintojo/tiekėjo nurodymus. Taip pat miške patartina vaikščioti takeliais, poilsiui pasirinkti sausą, atvirą miško aikštelę. Nepatartina sėdėti ar gulėti ant žolės, reikėtų pasikloti antklodę ar kilimėlį. Tačiau kad ir kaip būtų saugomasi, sugrįžus į namus būtina atidžiai apsižiūrėti, išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu. Apsisaugoti padeda ir gyvenamųjų namų teritorijų tinkama priežiūra. Svarbu nuo ankstyvo pavasario pjauti žolę, naikinti  menkaverčius krūmus, išvežti augalines šiukšles, nes šias vietas ypač yra pamėgusios erkės.

Jei įsisiurbė erkė – svarbu stebėti
Pasak specialistų, jei įsisiurbė erkė, būtina ją kuo greičiau ištraukti. Tačiau erkės nereikėtų tepti jokiais skysčiais, o tik pincetu ją ištraukti. Svarbu pažymėti erkės įsisiurbimo dieną ir stebėti bendrą savo sveikatos būklę. Jeigu per mėnesį pasireiškė į gripą panašūs simptomai (karščiavimas, galvos, raumenų skausmai) ar erkės įsisiurbimo vietoje atsirado raudona dėmė, nedelsiant kreipkitės į savo šeimos gydytoją ir informuokite apie erkės įsisiurbimo dieną. Tai palengvins nustatyti ligos diagnozę.

„Primename, kad viena efektyviausių apsisaugojimo nuo erkinio encefalito priemonių – skiepai. Deja, nuo Laimo ligos skiepų nėra, tad belieka imtis rekomenduotų atsargumo priemonių“, – sako D. Kulikauskienė.