Nuo Krymo aneksijos Ukrainoje matyti ryškūs pasikeitimai Rusijos užsienio ir saugumo politikoje. Įvykiai Ukrainoje neišvengiamai turėjo poveikį Europos Sąjungos, Lietuvos ir Rusijos santykiams. Tai buvo paskutinis lašas, kuris visiems atvėrė akis. Šiaulių pramonininkų asociacijos ataskaitiniame susirinkime dalyvavęs ES atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas Vygaudas Ušackas susirinkusiems pasakojo, kaip konfliktas Ukrainoje paveikė ekonomiškai tarpusavyje susijusias šalis ir ko tikėtis 2016-aisiais.

Skirtumų daugiau nei panašumų
Vakarai puoselėjo dideles viltis, kad Rusija perims demokratinę laisvosios rinkos ekonominę tvarką ir mes galėsime išpažinti bendras vertybes ir galimybes. Deja, puoselėtos viltys sudužo į šipulius. Tad kokios priežastys paskatino krizę? Tam, kad atsakytumėme į šį klausimą, V. Ušackas pirmiausia paragino panagrinėti politinius ir ekonominius skirtumus tarp ES ir Rusijos.

Europiečiai ir amerikiečiai Ukrainą visada laikė nepriklausoma valstybe, kurios laisvą pasirinkimą turėtų gerbti visos valstybės. Tuo tarpu Rusija Ukrainą laikė savarankiška valstybe iki tol, kol Ukraina nepradėjo žengti nuoseklių ir ryžtingų žingsnių siekdama politinės asociacijos ir laisvų ekonominių ryšių su ES. Iš pradžių tai pasireiškė prekybiniu barjeru, vėliau – politiniu spaudimu, galiausiai – Krymo aneksija.

Mes skirtingai žvelgėme ir į įvykius Maidane. Mums, lietuviams ir vakariečiams, tai siejosi su įvykiais Lietuvoje Sąjūdžio laikotarpiu. Galbūt todėl taip emocingai ir jautriai į viską reagavome ir reiškėme solidarumą ukrainiečiams. Žodžiu, buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius iš pradžių žadėjo savo šalį vesti į ES, bet vėliau savo nuomonę pakeitė, todėl žmonės buvo priversti išreikšti savo nepasitenkinimą, išeiti į gatves ir skatinti pertvarką. Tuo tarpu Rusija visiems muilino smegenis ir aiškino, kad tai tebuvo Amerikos Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) atlikta operacija, dangstantis ES vėliava.

Pasirodo, kad mes skirtingai vertiname ne tik politinius, bet ir ekonominius reiškinius. Vakarų šalys tikėjosi, kad su Ukraina, Baltarusija, Gruzija ir kitomis šalimis pavyks plėtoti ekonominius santykius, remiantis laisvosios prekybos sutartimi. V. Ušackas pasakojo, kad Rusija tai įvertino kaip įsiveržimą į jos interesų zoną. Todėl jie savo legitiminę zoną pasiryžo ginti karinėmis priemonėmis.

„Tikėjomės, kad bus sukurtos tos pačios taisyklės prekybai, tačiau Rusija nesiliovė diskriminuoti užsienio gamintojų, importuotojų. Be to, jie kitų šalių eksportuotojams ir vietiniams gamintojams taikė nevienodus mokesčius. O tai ryškiai prasilenkė su Pasaulio prekybos organizacijos nuostatomis“, – pabrėžė ES atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas.

Matėme, ką norėjome matyti
Jis įžvelgė skirtumų ne tik tarp šalių vykdomos politinės ir ekonominės sampratos, bet ir kitų vertybinių bei moralinių nuostatų. Rusijos požiūris į demokratiją, žmogaus teises, įstatyminę galią taip pat skiriasi. Pavyzdžiui, mes žiniasklaidą laikome ketvirtąja valdžia, nes ji atlieka svarbų kritikos vaidmenį. Tuo tarpu Rusijai žiniasklaida asocijuojasi su pavojumi jos režimui. Populizmas, galimybė pasireikšti kitokiai politikų nuomonei šaliai siejasi su grėsme politiniam režimui ar net valstybės stabilumui.

„Įstatymai, kurie buvo priimti apeliuojant į nepageidaujamų užsienio agentų, nevyriausybinių organizacijų veiklą, dar kartą išryškino, kaip skirtingai mes žiūrime į pamatinius dalykus. Į pilietinės visuomenės, politinių partijų pliuralizmą, laisvos žiniasklaidos egzistavimą“, – akcentavo V. Ušackas.

Pranešėjas svarstė, kad galbūt šie akivaizdūs skirtumai egzistavo dar iki krizės Ukrainoje, bet, ko gero, mes, vakariečiai, Rusiją traktavome taip, kaip ją norėjome matyti, neatsižvelgdami į tai, kokia ji buvo iš tiesų. Žodžiu, Rusija buvo įsivėlusi į tam tikrą žaidimą, gaudavo dividendus, priėjimą prie finansinių išteklių, skirtų paskoloms, technologijų modernizavimui, viskas tęsėsi iki paties didžiausio krizinio momento, kai buvo pažeista pagarba kaimynų teritoriniam vientisumui. Tai buvo paskutinis lašas, sudrebinęs ES ir Rusijos santykius.

Įgyvendins penkis principus
Kita vertus, tarp šalių galima rasti ne tik skirtumų, bet ir panašumų. Mes esame vieni nuo kitų priklausomi. Nepaisant sankcijų ir politinės įtampos ES yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė. Rusija didžiąją dalį naftos ir dujų parduoda Europos Sąjungai. Vadinasi, mūsų kaimynė iš to gauna nemažai lėšų į valstybės biudžetą.

Vis dėlto politinė įtampa pakirto pasitikėjimą ne tik tarp valstybių vadovų, bet ir tarp investuotojų. Rusijos pritraukiamų lėšų skaičius iš užsienio ženkliai krito. Rusijoje smarkiai išaugo nedarbo ir žmonių, kurie gyvena žemiau skurdo ribos, skaičius. Žmonės pradėjo mažiau vartoti, todėl vidaus vartojimas krito. Be to, šaliai dėl ES ir Amerikos taikomų sankcijų yra užkirsti tam tikri finansiniai instrumentai.

Kadangi mūsų kaimynei trūksta kapitalo, ji labai stengiasi pasiskolinti pinigų iš Kinijos, Singapūro, bet jų bankai kol kas neskolina, priešingu atveju, joms taip pat grėstų sankcijos, kurios ribotų jų veikimą Europos, Amerikos rinkose.

Nepaisant visko, ES nori palaikyti draugiškus santykius su Rusija. Dvidešimt aštuonios ES šalys vieningai nutarė, ką šiuo klausimu darys toliau. Priimti penki santykių su Rusija principai: visiškas Minsko susitarimų realizavimas, santykių su ES rytiniais kaimynais stiprinimas, vidinio ES stabilumo stiprinimas, Rusijos pilietinės visuomenės palaikymas ir selektyvus bendradarbiavimas su Maskva.

Žodžiu, ES tęs savo paramą Rytų partnerystės atžvilgiu ir padės modernizuoti jų ekonomiką. Tuo pačiu šalys stengsis stiprintis savo saugumą ir įgyti didesnę energetinę nepriklausomybę. Bus tiesiamas atviresnis kelias komunikacijos link. Taip pat ES toliau tęs paramą Rusijos pilietinei visuomenei ir Rusijos žmogaus teisių gynėjams. Ką visa tai reikš Lietuvai?

Ragino palaikyti dialogą
Paskutiniai metai parodė, kad Rusijos vadovybės politiniai-kariniai veiksmai yra nenuspėjami, labai gerai apgalvoti ir iš anksto suplanuoti. Todėl mes turime pasitelkti visus įmanomus svertus, resursus, kad numatytumėme tai, kas yra nenumanoma ir būtumėme pasiruošę ryžtingai atsakyti, operatyviai veikti, jog grėsmė netaptų realybe.

Pranešėjo nuomone, dabar amerikiečiai, europiečiai yra žymiai dėmesingesni svarstydami visus įmanomus tolimesnius veiksmus. Džiugu, kad Lietuva sugrąžino privalomąją karo tarnybą, jog vykdoma NATO pajėgų rotacija. Visa tai labai svarbu, nes sudaro vieną iš mūsų saugos elementų.

„Mes nesame suinteresuoti Rusijos žlugimu. Norime, kad tarp mūsų išliktų ekonominiai ryšiai, kad vyktų investicijos ir prekyba. Kita vertus, verslininkai turi įvertinti dabartines rizikas, kurios yra nemažos dėl politinių nesutarimų. Taip pat nereikėtų užmiršti, kad ES ir toliau išlieka viena svarbiausių Rusijos partnerių“, – kalbėjo V. Ušackas.

Rusija pakeitė savo įstatymus taip, kad dabar vietos gyventojams ten investuoti naudingiau nei užsieniečiams. Jiems suteiktos didesnės laisvės, galimybės skirti sklypus, būti atleistiems nuo mokesčių ir t. t.

Nepaisant to, vis tiek atsiranda lietuvių ir vakariečių, norinčių ten investuoti. Tačiau nėra jokių garantijų, kad  Rusijos siekis atsiriboti ateityje neatbaidys potencialių užsienio investuotojų. Todėl ES atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas dar kartą patarė verslininkams atidžiai įvertinti kiekvieną riziką. Anot jo, mes galime išsiskirti su sutuoktiniu, tačiau su kaimyne visiškai išsiskirti neįmanoma. Todėl ragino nevengti komunikuoti su kaimyne.

„Kiekviena krizė turi savo laikinumą. Mes niekada nebesugrįšime prie to, kas buvo anksčiau. Ateityje sulauksime ko nors nauja, bet kas įvyks tiksliai, niekas negali žinoti. Akivaizdu, kad su Rusija kai kuriais klausimais būsime draugais, kai kuriais – išliksime priešininkais. Todėl kiekvieno iš mūsų pareiga – palaikyti dialogą. Selektyvus bendradarbiavimas bus ta niša, kuri kurs naują nišą, santykius tarp ES ir Rusijos“, – reziumavo V. Ušackas.

V. Ušackas: „Kiekviena krizė turi savo laikinumą.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.