Ričardas JAKUTIS

Šie dainos žodžiai, mano galva, labai tinka penktadieniui, tryliktai dienai. Jeigu jūsų laivas išplauks šią dieną, vadinasi, jis išplauks visam. Penktadienio ir tryliktos mėnesio dienos sutapimas yra vienas iš labiausiai paplitusių prietarų visame pasaulyje. Daugelis stengiasi atidėti svarbesnius gyvenimo, verslo įvykius kitai dienai. „Susiraukęs lyg pėtnyčia“ – sakydavo lietuviai. Tiesa, pavyzdžiui, graikams, rumunams ir ispanams baimę kelia trečiadienis trylikta. Italai turi savų įsitikinimų ir vengia penktadienio septynioliktos mėnesio dienos. Kinijoje nemėgstamas skaičius keturi, nes kinų kalba jis reiškia mirtį. Bet mes čia kalbame apie penktadienio tryliktos dienos baimę ir labiausiai jos bijo amerikiečiai. Skaičiau, kad net 17 iš 20 milijonų amerikiečių paniškai bijo šios kalendoriaus kombinacijos ir netgi negali dirbti įprastų darbų. Turkai taip negali pakęsti trylikos, jog praktiškai tiesiog išbraukė šį skaitvardį iš savo žodyno. Dauguma miestų neturi 13-osios gatvės, pastatai neturi 13 aukšto, viešbučiai 13 kambario, lėktuvuose nėra 13 vietos, oro uostų terminaluose nėra 13 vartų... Jeigu tavo vardą bei pavardę sudaro 13 raidžių, manyk, jog esi pažymėtas velnio...

Legendos byloja, jog jeigu 13 žmonių susės pietauti prie vieno stalo, jei ne visi, tai bent kas nors iš jų mirs nepraėjus nė metams. Tad visa tai visai ne juokai. Yra netgi speciali baimės forma, susijusi su penktadieniu trylikta. Ji vadinama paraskavedekatriaphobia. Tai graikiškas žodžių penktadienis, trylika ir baimė dūrinys. Yra ir kitas paprastesnis skaičiaus 13 baimės pavadinimas - triskaidekafobija. JAV prezidentas Franklinas Roosveltas nekeliavo tryliktąją bet kurio mėnesio dieną ir pavalgyti niekada nekviesdavo 13 svečių. Napoleonas ir kitas JAV vadovas Herbertas Hooveris taip pat kentė nuo triskaidekafobijos. Markas Tvenas sykį buvo tryliktas svečias, pakviestas pietų. Draugas perspėjo, jog jis neturėtų eiti. „Tai buvo nesėkmė, – vėliau šiam draugui sakė M. Tvenas. – Jie turėjo maisto tik dvylikai.” Prietaringieji šeimininkai Paryžiuje gali nusamdyti profesionalą keturioliktą svečią.

Skaičius 13, anot numerologų, kenčia dėl savo pozicijos, kaip einantis po skaičiaus 12, kuris siejamas su tobulumu bei harmonija ir reiškia 12 metų  mėnesių, 12 zodiako ženklų, 12 Olimpo dievų, 12 Heraklio žygdarbių, 12 Izraelio genčių, 12 apaštalų, 12 kiaušinių tuzine... Prisidėjęs dar vienas skaičius suardo „sistemą“ ir yra nepageidaujamas. Tikėjimas, kad skaičiai yra susiję su gyvenimo įvykiais ir fiziniais dalykais – numerologija – turi ilgą istoriją. Skaičiau, kad ją galima atsekti nuo pat Pitagoro pasekėjų, kurių principas buvo visatą išreikšti vien skaičiais. Graikų matematiko sekėjai dėliojo įvairiausius skaičių derinius, kad paaiškintų viską aplink. Moderniaisiais laikais numerologija tapo laikoma nebe mokslu, o labiau panašia į astrologines prognozes, tvirtina mokslininkai. Žmones pasąmoningai traukia tam tikri skaičiai, nes jie žino, kad jiems reikia patirčių, savybių ar pamokų, siejamų su šiais skaičiais. Numerologija gali padėti susigaudyti gyvenime nustačius, kurio skaičiaus cikle žmogus yra. Tiesa, matematikai atmeta numerologiją, nurodydami mokslinės naudos trūkumą. Anot jų, tarp skaičių visuomet galima rasti atsitiktinių ryšių, jei tik noriai ieškosi.

Girdėjau ir nuomonę, kad skaičiai yra pavojingas dalykas. Jie padeda mums daug ką išmatuoti, tačiau ne visada sveika ar šventa kažką  matuoti. Skaičiai gali paskatinti didžiavimąsi arba pavydą. O bet kuris iš šių dalykų dvasiškai suės tave gyvą. Istorija primena, jog ypač skaičiais kliovėsi Dovydas. Jis tiesiog mėgavosi skaičiais. Skaičiuodavo turtus, vergus ir tik dėl pasipuikavimo. Kokia bausmė už skaičiavimą ištiko Dovydą? Dievas viską iš jo atėmė.

Kokia šios istorijos esmė? Žiūrėk, dėl ko skaičiuoji. O jei matai, kad tai skatina didžiavimąsi arba pavydą, liaukis skaičiavęs. Viešpats su niekuo nesidalys savo šlove!

Prietarai iš  niekur neatsiranda. Kaip ir daugelis, penktadienio tryliktosios prietaras turi savo istoriją bei aiškinimo interpretacijas. Prietaro šaknų galima ieškoti krikščionybėje. Ieva obuoliu Adomą sugundė penktadienį, tryliktą ir tą dieną jie buvo išvaryti iš rojaus. Tą dieną Kainas nužudė savo brolį Abelį, tą dieną buvo nukryžiuotas Kristus. Viena iš prietaro kilmės istorijų yra susijusi su paskutine vakariene. Prie stalo sėdėjo 13 žmonių, vienas kurių turėjo mirti (jau minėta, kad negalima trylikai sėsti prie stalo, jei yra tiek svečių, reikia dar pasodinti lėlę)... Penktadienis trylikta minima ir labai išpopuliarėjusiame Dano Brauno romane „Da Vinčio kodas“, kuriame primenama, jog ordino nariai buvo persekiojami ir suimti būtent penktadienį, 1307 spalio 13 dieną.

Susimąstymui dar keletas įvykių, kurie atsitiko ar atsitiks lyg tyčia - penktadienį  tryliktą: 1939 01 13 Australijoje, Viktorijoje kilo vienas didžiausių pasaulio istorijoje miško gaisrų, 1972 10 13 Andų kalnuose sudužo lėktuvas, nusinešęs 29 gyvybes, tarp kurių buvo Urugvajaus regbio komandos nariai, 2004 08 13 Floridoje siautėjo didžiulis uraganas, 2006 10 13 Bufalo, Niujorko valstijoje kilo baisi sniego pūga (ten kur praėjusį penktadienį nukrito lėktuvas), 2029 04 13 prie žemės priartės 270 m skersmens asteroidas ir yra tikimybė, jog su ja susidurs.

Kažkas pastebėjo, kad Popiežius mirė 02.04.2005. Jei viską sudėtumėm 2+4+2+5=13, į jį šauta buvo 13-tą dieną. Mirė 21:37 (2+1+3+7=13), eidamas 85-uosius metus (8+5=13), kai tapo popiežiumi jam buvo 58 metai (5+8=13). Jis buvo lenkas, taigi - Jan Pawel Drugi = 13 raidžių. Mirė 13-tą metų savaitę. Pontifikato dienų skaičius 9301 (9+3+1=13). Ar tai šiaip sutapimai, o gal ką reiškia. Be to, paskutinis testamento įrašas 17.03.2000 (1+7+3+2=13).

Ir dar vieni sutapimai (čia ne su 13, bet gi įdomu): 1981 metai: princas Čarlzas vedė, „Liverpool“ tapo Europos čempionais, mirė  popiežius. 2005 metai: princas Čarlzas vedė, „Liverpool“ tapo Europos čempionų lygos nugalėtojais, mirė popiežius. Jei princas Čarlzas nuspręstų dar kartą vesti, o „Liverpool“ taptų Europos čempionu, kas nors įspėkite šventąjį tėvą...

Praėjusiais metais net trijų mėnesių tryliktosios dienos buvo penktadieniai (Vasario 13-oji, kovo 13-oji ir lapkričio 13-oji). Tai ypač reta. Prisimenu tų dienų įvykius. Ventos gyvenvietėje sulaikytas vyras nužudęs savo motiną, patėvį ir draugę. Kaune vagys vogtu automobiliu įsirėžė į Ūkio banką ir jį apiplėšė. Indijoje nuo bėgių nuriedėjus keleiviniam traukiniui 16 žmonių žuvo ir beveik 200 žmonių buvo sužeista. Keleivinis lėktuvas nukrito ant namo Bufalo mieste (Niujorko valstija, JAV), žuvo 44 lėktuvu skridę keleiviai, 4 ekipažo nariai ir vienas ant žemės buvęs žmogus. Ir t.  t., ir t. t.

Netgi toks solidus leidinys kaip britų „The Medical Journal“  ne kartą rašė, kad kai penktadienis sutampa su 13 diena, chirurgai nedaro planinių operacijų, nes rizika padvigubėja! Nors šio keisto reiškinio medicina netyrinėjo, jis egzistuoja. Neteisinga manyti, kad tokiais prietarais tiki tik menko išsilavinimo žmonės. Šios dienos dažnai bijo ir genijai. Pavyzdžiui, Johanas Volfgangas Getė stengdavosi tą dieną praleisti lovoje, Napoleonas nesiveldavo į mūšį, o Otto von Bismarckas nepasirašinėdavo jokių dokumentų. Kompozitorius Arnoldas Šenbergas taip bijojo 13 dienos, kad, galima sakyti, mirė nuo savo perdėto prietaringumo. Visą 1951 metų liepos 13 dieną, penktadienį, jis praleido po antklode, drebėdamas iš baimės. Likus ketvirčiui valandos iki vidurnakčio, jo žmona įėjo į kambarį norėdama pasakyti, kad bijoti liko 15 minučių. Tuo metu Šenbergas, sunkiai pakėlęs ranką, vos pratarė žodį „harmonija“ ir mirė. Mirties laikas — 23.47 val. (be trylikos minučių dvylikta).

Panašių  pavyzdžių – gausybė. Penktadienį, tryliktą dieną, buvo suimtas gangsteris Al Kaponė, sugebėjęs papirkti kone visus miesto ir valstijos valdininkus, bet kažkas „nesuveikė“ tą  „juodąjį penktadienį“.

Musulmonai laiko penktadienį pačia netinkamiausia diena bet kurios kelionės pradžiai. Šios auksinės taisyklės laikosi ir kai kurios Vakarų turizmo firmos – turistai nesiunčiami į keliones ir kruizus penktadieniais, ypač jei jis sutampa su 13 mėnesio diena!

Policininkai teigia, kad „juodaisiais penktadieniais“ įvyksta daugiau vagysčių, apiplėšimų ir nužudymų nei kitomis savaitės dienomis. Pagausėja ir savižudybių.

Dar vienas keistas faktas – yra šiek tiek didesnė tikimybė, kad 13 diena bus penktadienis nei kad kuri kita savaitės diena. Vidutiniškai penktadienio tryliktos sulaukiame kas 212 dienų. Štai šiems nelaimėliams labai nepasisekė, nes jie gimė būtent penktadienį tryliktą. O galbūt priešingai? Juk tai gerai pasaulyje žinomi žmonės: rašytojas Samuel Beckett, 1906 balandžio 13; politikė Marqaret Thatcher, 1925 spalio 13; Kubos revoliucionierius Fidel Castro, 1926 rugpjūčio 13; krepšininkas Will Clark, 1964 kovo 13; aktorė Kate Walsh, 1967 spalio 13; dainininkė Sarah Connor, 1980 birželio 13; garsiosios dvynukės aktorės Mary Kate ir Ashley Olsen, 1986 birželio 13.

Penktadienis, trylikta ypač mėgstama šamanų, raganų, įvairiausio plauko būrėjų ir pranašų. O ir šiaip įvairiausiems ateities prognozuotojams šiandien ypač geras laikas. Kai aplink ramu, jokių krizių, daug neišpranašausi. O dabar štai dėstyk ir neprašausi: „Finansų krizę lemia 2008-aisiais į Ožiaragį perėję Plutonas ir Saturnas, kurie atsakingi už finansus. 2009 metų pradžioje į Ožiaragį įeisiantis ir 9 mėnesius ten būsiantis Juodasis Mėnulis lems sunkumus bankininkystės, draudimų sritims. Prasidėję metai bus labai sudėtingi ir permainingi tiems žmonėms, kurie yra prisirišę prie materialinių turtų. Dar 2003 metais Žemėje prasidėjo Vandenio epocha, o po 2009-ųjų sausio 26 dienos įvyksiančio Saulės užtemimo mes jau būsime joje įsitvirtinę. Vandenis neša esminius vertybių pokyčius, kitą energiją. Vandenis yra susijęs su dvasingumu, žiniomis, naujomis, progresyviomis technologijomis, kūrybiškumu. Pavyzdžiui, televizija, internetas jau yra Vandenio eros požymiai. Šioje epochoje išgyvens tik tie žmonės, kurie pradės gyventi ne kaip fizinės, o kaip dvasinės būtybės, kurie suvoks, kad ne karjera, turtai, o dvasingumas, gerumas yra vertybė. Taip pat tie, kurie nukreips savo mąstymą į Dievą, o ne į materiją“. Tai ne kokia nurašyta citata. Tiesiog pats visą tai sudursčiau pasiklausęs pranašautojų. Gera ir gražu. Net Bažnyčia tokius pranašavimus pagirs.

Negirdėjau nė apie vieną astrologą, kurio prognozės būtų tikslios: net tų, garsiųjų, žinomų visame pasaulyje, „tikslumas“, skaičiau, - ne daugiau kaip 4 proc. Žinoma, pasitaiko sutapimų. Arba - universalių prognozių.

Tad ne visi šios dienos bijo. XIX amžiuje Londone buvo įsteigtas „Klubas Nr. 13“, kurio nariai nusprendė kovoti su kvailais įsitikinimais. 1894 metų sausio 13-ąją jie nutarė susėsti didelio restorano 13-oje salėje už 13 stalų po 13 žmonių prie kiekvieno. Vis dėlto prie vieno stalo pritrūko trylikto žmogaus. Vienas klubo narys atsiuntė atsiprašymo raštelį: „Paskutiniu momentu netekau drąsos.“

Mesti iššūkį  „juodiesiems penktadieniams“ drąsuoliai bando iki šiol. Filadelfijoje keletas pasiturinčių asmenų nusprendė įrodyti, kad netiki tokiais prietarais. Jie susibūrė į klubą „Penktadienis, 13 diena“ ir iki šiol kiekvieno mėnesio 13 dieną 13 žmonių susirenka viešbučio 13 numeryje, taip mesdami iššūkį likimui. Tą dieną jie surengia prašmatnius pietus, o paskui su įkarščiu ima daužyti veidrodžius, kambariuose išskleidžia skėčius, kas laikoma blogu ženklu, saujomis barsto druską, prileidžia juodų katinų ir t. t. Likimą bando ir europiečiai. Prancūzijos Tulūzos mieste 13 gydytojų taip pat įsteigė klubą, kurio posėdžiai vyksta kiekvieno mėnesio 13 dieną prie didelio stalo, stovinčio viešbučio 13 numeryje. Šio klubo nariai apgailestauja, kad negali prie 12 metų mėnesių pridėti dar vieno, per kurį linksmai švęstų.

Tiesa, XIX amžiuje britai pasiryžę nugalėti juos kaustančią baimę  sukonstravo laivą, kurio likimą glaudžiai susiejo su penktadieniu: būtent penktadienį buvo pastatytas laivo kilis, tą pačią  savaitės dieną laivą nuleido į jūrą bei surinko įgulą. Net surado laivo kapitoną Džoną Friday, kurio pavardė lietuviškai reiškia „Penktadienis“, o laivui buvo suteiktas toks pat „Friday“ pavadinimas. Ir ką gi… Penktadienį laivas išplaukė į savo pirmąją ir … paskutiniąją kelionę. Niekas daugiau niekada apie šį laivą ir jo įgulą nieko negirdėjo.

XX amžiaus viduryje Nacionalinės aeronautikos ir kosminių tyrimų valdybos specialistai pasiryžo nepaisyti skaičiaus trylika baimės. Eilinis „Apolonas“, kurį norėta išsiųsti į Mėnulį, gavo tryliktą numerį. Jis buvo paleistas balandžio 13 dieną 13 valandą 13 minučių iš starto aikštelės Nr. 39 (triskart trylika). Rezultatas tas, kad erdvėlaivyje sprogo deguonies bakas.

Iš nemininčių  šios dienos bloguoju – azartiški loterijų žaidėjai, kurie tokia proga mėgina išlošti žymiai didesnes sumas nei įprastai.

Antra vertus daugybė žmonių gyvena 13 numeriu pažymėtuose butuose ir yra laimingi. Daugybė žmonių kas vakarą eina į  kiną ir sėdi 13-oje eilėje, 13-oje vietoje (beje, tai dažniausiai geriausia vieta, nes yra per patį vidurį). Prisiminkime kad ir Šarūną Marčiulionį, kuris išgarsėjo dėvėdamas 13-uoju numeriu pažymėtus marškinėlius.

Pas majus ir actekus 13 buvo šventas skaičius, visai nesusijęs su mirtimi ar nelaimėmis. Jų mitologijoje dangus dalijosi į 13 lygių, kiekviename jų gyveno vis kita dievybė. Pietų Amerikos senbuvių kalendoriuje buvo trylikos dienų savaitės.

Pasidžiaukime, kad penktadienis, nesvarbu trylikta diena ar ne, „Džinsų diena“  – savaitės diena, kurios metu biurų tarnautojai leidžia sau truputį atsikvėpti nuo formalaus apsirengimo kodo suvaržymų. Paprastomis darbo dienomis vilkimi marškiniai, kostiumai, kaklaraiščiai ir prie jų derantys batai.  „Tai - Amerikos (Kanados bei JAV) verslo atėjusi tradicija. Šią dieną nevilkėti kostiumų leidžiama ir vadovaujamus postus užimantiems darbuotojams. Tad atsipalaiduokime ir nieko nebijokime. O kas tikite skaičiais, galite dar vesti 10 10 10. Ar išsiskirti.

Sako, penktadienį, tryliktą dieną nesikeikime ir nesiųskime nieko: „Eik į subinę!“ Šią dieną sakykime aiškiau: „Pasilik kur esi“. 

Girdėdami, kad penktadienis, tryliktoji, nežinia dėl kokių priežasčių, bet yra nelaiminga diena, - sąmoningai ar nesąmoningai ieškome šios informacijos patvirtinimo. Ir jeigu penktadienį, kurio nors mėnesio 13 dieną, mes patyrėme automobilio avariją, pametėme piniginę ar tiesiog išliejome sau sterblėn geriamą kavą, tikėtina, kad tokio paliudijimo mums užteks visam gyvenimui. Tačiau jeigu pagalvosime kiek plačiau, nesunkiai suprasime ir pastebėsime, kad smulkios bei stambios nesėkmės mums ir kitiems nutinka nuolat. Na, o jeigu vis lauksime blogo penktadienio, 13-osios, vardo patvirtinimo – tikrai jį gausime, - juk kas ieško, tas randa. O šiaip jau juk viskas tėra susitarimo dalykas. Kalendorius taip pat tėra susitarimas.