Nėra apibrėžimo, kaip paguosti ką tik mylimo žmogaus netektį išgyvenusį žmogų. Tačiau yra keletas nerašytų taisyklių, kaip elgtis laidotuvių procesu, jei norisi jausti pagarbą mirusiam ir artimiesiems. Toliau aptariamos pagrindinės problemos, su kuriomis gali susidurti ceremonijoje dalyvaujantys svečiai. Tai padės tinkamai pasiruošti atsisveikinimo šventei ir pagerbti mirusiuosius.

Daugeliui papildomų žinių apie laidotuvių procesą atsiranda dėl nerašytų elgesio taisyklių nežinojimo

Toliau pateikiami pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti, kad nebūtų įžeistas velionis ir netektį patyrusios šeimos. Pirma, nevėluokite į ceremoniją. Jei neatvykote laiku, netrukdykite kitiems svečiams ir stovėkite už nugaros. Jei turite išvykti anksti, taip pat pasirinkite vietą, iš kurios galėtumėte ramiai ir greitai išvykti. Nepamirškite išjungti telefono ar kitų įrenginių, kurie gali skleisti garsus – jie gali blaškyti dėmesį.

Šarvojimo salėje stenkitės tylėti arba kalbėti žemu balsu. Jei turite mažų vaikų, nepamirškite priminti ir jiems. Stenkitės netrukdyti kitiems ir leiskite prisiminti mirusįjį ir jo gyvenimą. Sėdimosios vietos priklauso nuo kelių dalykų: patalpos, dydžio, dalyvaujančių svečių skaičiaus ir jūsų asmeninių santykių su mirusiuoju ar santykių su mirusiojo šeima. Nors tradiciškai pirmenybė teikiama šeimos nariams ir artimiesiems, jei  yra tuščios vietos (arba kambarys labai erdvus), sėdėkite arčiau, kad užpildytumėte erdvę ir sukurtumėte jaukesnę aplinką. Jei sėdimų vietų nepakanka/mažai, galite atsiremti į sieną/sėdėti bet kurioje laisvoje vietoje. Galiausiai, žmonės dažnai dvejoja, kokio ilgio turėtų būti šarvojimas. Jei neturite galimybės pasilikti ilgiau, prašome skirti bent 15-30 minučių užuojautai ir atsisveikinti su velioniu.

Kai žmogus išgirsta, kad jo artimas amžinai ilsėsis, gali būti sunku rasti tinkamą būdą išreikšti savo sielvartą ir užuojautą dėl mylimo žmogaus netekties

Emocijų tiek daug, bet jos neapsakomos. Pirma, būk geras klausytojas. Tegul gedintysis kalba ir kartu su jumis prisimena mirusiuosius. Tačiau neskubėkite to daryti patys – noras atvirai kalbėti apie savo jausmus priimtinas ne visiems. Dažnai prireikia laiko, kad žmogus prisitaikytų prie mirties, o sukaupti jėgų apie tai kalbėti gali būti itin sunku. Neklauskite/venkite klausti apie mirties aplinkybes. Daugelis žmonių nėra pasirengę apie tai kalbėti per laidotuves, ir tai gali būti labai aptaku.

Laidotuvės yra ne tik emociškai sunkus procesas, bet ir reikalaujantis planavimo. Jei esate tokioje padėtyje, kurioje galite padėti planuoti laidotuves (esate artimas šeimos draugas), nedvejodami paminėkite tai. Reikia nepamiršti, kad laidotuves suorganizuoti nėra itin lengva, reikia pasirūpinti šarvojimo sale, taip pat ir tinkamo automobilio reikia, kuomet gabenamas lavonas. Katafalkos nuomos paslaugas Kaune, galite rasti čia. Nepamirškite padėti pasirūpinti dokumentais, priminti taisykles ir paprasčiausiai nuraminti artimą, nes jam šią akimirką sunku.

Liūdesys ne visada išreiškiamas tik ašaromis, o šypsena ne visada yra laimės ženklas

Populiarus mitas, kad be ašarų nereiškia artimo ryšio su velioniu, pamirštant, kad baimė, pyktis, kaltė ar kiti panašūs jausmai yra dažni skausmingų išgyvenimų palydovai. Tegul velionio artimieji gedi savaip, suvokdami netektį, teks šiek tiek laiko susitaikyti. Nepasakokite kažkieno (ar savo) patirties – kito išgyvenamas skausmas nepaguos gedinčiojo. Galiausiai būkite kantrūs: neskubėkite kuo greičiau atsisveikinti su velioniu, tai asmeninis, laiko reikalaujantis procesas, atkreipkite į tai dėmesį.