Romualdas BALIUTAVIČIUS

„Šiuo metu interjeruose madingiausios yra šokolado ir kakavinė spalvos, o mišrių spalvų naudojama mažai. Dažniausia gyvenamuose patalpose siekiama sukurti jaukumo atmosferą, o tam sintetinių medžiagų (laminatai, šviestuvai ir pan.) nepakanka. Sintetinės medžiagos pigios, tačiau mažai ką duoda namų jaukumui. O šilumą sukuria įvairūs rankdarbiai, rankų darbo aksesuarai, natūralios gamtinės medžiagos”, - teigia interjero dizaineris Danas Naginskas, sutikęs papasakoti, į ką reikėtų atsižvelgti dekoruojant savo gyvenamąją erdvę.

 

Sienos

 

„Kiek įmanoma, visada siūlau grindims, durims ir baldamas naudoti natūralias medžiagas, - tęsia D. Naginskas. - O sukurti šiltą jaukų interjerą neįdėjus rankų darbo kažin ar iš viso įmanoma. Gamyklinės medžiagos spinduliuoja šaltį ir vien tik jomis vargu ar išsiversime. Netgi labai kokybiškos medienos imitacijos neduoda laukiamo rezultato. Todėl interjerus dekoruojame faktūriniais tinkais, naudojame spalvinę tapybą – tiek abstrakčiąją, tiek ir klasikinę, išsaugančią savyje meistro prisilietimo pėdsakus. Šitaip dekoruotas būstas atrodo jaukiai ir šiltai, pagyvina atmosferą viduje, yra sukuriama papildoma jo vertė”.

 

Anot pašnekovo, dekoruoti visas sienas būtų per daug, todėl pasirenkami tik atskiri plotai, o jeigu dekoruojama visa siena, siekiama išlaikyti švelnias pustonių gradacijas arba pabrėžiamos tik atskiros vietos.

 

„Interjero dekoras šiuo metu yra „ant bangos”, o paslaugų kainos prieinamos daugeliui, dargi gaunantiems vidutines pajamas. Kainos labiausiai priklauso nuo darbo sudėtingumo. Sąvoka „dekoras” labai plati - liejiniai, klasikinė tapyba, freskos... O svarbiausias dizainerio uždavinys – suderinti visumą, - sako D. Naginskas. - Dažniausiai namams skirti gaminiai yra gražūs bei stilingi savaime. Tačiau bėda ta, kad kiekvienas iš jų tarytum egzistuoja pats sau ir neįsilieja į bendrą patalpos kompoziciją.

 

Derinant svarbiausia „pataikyti” į stilių. Jeigu patalpos rengiamos klasikiniu stiliumi, reikėtų vengti modernių detalių. Ir atvirkščiai. Tai du pagrindiniai stiliai, tačiau esama ir kitokių jų variacijų”.

 

D. Naginskas sako pastebėjęs, kad žmonės neproporcingai didelį dėmesį skiria būsto sienoms. Tačiau sienos jokiu būdu neturi užgožti patalpose esančių daiktų. Jos interjere yra tik fonas. Visada geriau atrodo, kai švelniame fone atsiranda sodresni, išraiškingesni baldai bei akcentai.

 

Sienine tapyba perteiktas judesys suteikia gyvumo bei dinamiškumo visai patalpai.

 

 

 

Užuolaidos

 

„Ką galima būtų pasakyti apie užuolaidas? Koks jų vaidmuo interjere?”- klausiame.

 

„Užuolaidoms kartu su apšvietimu skirtas nemažas vaidmuo interjero dekore ir bendroje kompozicijoje, - toliau pasakoja interjero dizaineris. - Užuolaidų reikšmė yra dviguba. Viena vertus, jos slepia, sukurdamos intymumo patalpoje atmosferą, o tuo pačiu - puošia bei skaido šviesą. Nuo jų labai priklauso patalpos apšvietimas. Jeigu gyvenantiesiems reikalinga šviesi, skaidri patalpa, parenkamos lengvesnės užuolaidos, o jeigu ieškoma intymios atmosferos patalpoje, dažniau renkamasi sunkūs audiniai ir klasikiniai variantai”.

 

Prabėgomis apie stilių dermę

 

Pasak D. Naginsko, užuolaidų medžiaga turi atitikti baldų ir sienų raštą bei stilių. O koks stilius bus viduje, renkasi pats žmogus, t. y. kas jam arčiau širdies. Jeigu jis šiuolaikiškų pažiūrų, gali rinktis modernaus arba net postmodernaus stiliaus aplinką: daug metalo, metalinių atspalvių, netgi pliko betono paviršių. Jis čia jausis gerai, komfortiškai. Jeigu žmogus pavargęs nuo miesto ir sintetinių interjerų, jis gali rinktis kaimišką stiliaus interjerą, kuriame galėtų atsipalaiduoti, pailsėti ir paprasčiausiai gerai jaustis.

 

„Klasikinis variantas visuomet yra „aukso viduriukas”, - teigia interjero dizaineris, - dauguma žmonių šitokiose patalpose jausis geriausiai”.

 

„Daug žmonių perka baldus arba kitus daiktus per daug nesusimąstydami, kokiam stiliui jie atstovauja. O sugalvojus renovuoti būstą, daugelis šitų daiktų gali nebetikti prie „vedančios idėjos”. Ką daryti tada?” - domimės. 

 

D. Naginskas: „Geriausia, kai visame name ar bute išlaikomas vienodas stilius. Tačiau buityje visada atsiras daiktų, kuriuos sunku priderinti prie kažkurio stiliaus. Tačiau neretai jie yra „savaime neutralūs”. Ką tai reiškia? Tarkime, šiandien visiškai nebūtina pirkti seną, juodo balto vaizdo televizorių medinėje dėžėje, tam, kad išgautume klasikinį stilių. Instaliaciniai dalykai dažniausiai atrodo neutraliai, ir jų nedera pernelyg sureikšminti. 

 

Taip pat žinotina, jog buities technikos integravimas virtuvėje bus lengvesnis pasirinkus modernesnį stilių. Tačiau galima rasti tinkamų variantų ir klasikiniame, ir netgi kaimiškame stiliuje. Integruoti buities technikos vienetai, jų metaliniai arba stikliniai paviršiai dažniausiai tampa neapčiuopiami visumos kontekste”. 

 

„Įdomu būtų sužinoti, kas būdinga kaimo stiliaus voniai?” - užduodame dar vieną klausimą.

 

D. Naginskas: „Čia svarbus keramikos, spalvų bei raštų parinkimas, dekoro įvedimas, praustuvų formos, vonios baldai, jų formos bei linijos, kas galiausiai ir sukuria stilių. Nereikia galvoti, kad   vietoje vonios maudymuisi turėsime kubilą (šypsosi). Žmonės pavargo nuo ryškių spalvų, kaip ir nuo labai sterilaus, balto interjero”.

 

Akcentai interjere

 

„Kainos požiūriu daug kam prieinamiausi korpusiniai baldai. Ar čia bent esama vietos stiliui?” - gilinamės.

 

„Korpusiniai baldai dar nereiškia, kad apie stilių turėtume pamiršti, - sako interjero dizaineris. - Jie tiesiog nelabai turi tos šilumos, kuri būdinga natūraliam medžiui, akmeniui arba tinkui. Naudojant „sintetinius paviršius” sukurti šilumą interjere yra sunkoka. Būtina įvesti kažką gyvo, idant prislopintume sintetikos pojūtį”.

 

„O kaip visokios malonios smulkmenos: vazos, statulėlės, paveikslai bei įrėmintos nuotraukos? Kokia jų vieta interjere?” - klausiame.

 

D. Naginskas: „Meno dirbiniai praturtina, sušildo ir pagyvina interjerą. Jeigu patalpoje jaučiama per didelė tuštuma, trūksta gyvybės, visuomet pagelbės skoningai į bendrą kompoziciją įsikomponavę kambariniai augalai, rankdarbiai bei meno dirbiniai”.

Židinys – stipriausias patalpos akcentas ir centrinė jos interjero ašis, kurį reikia išskirti. Tačiau židinys nėra „televizorius”, t. y. nėra nuolatinio dėmesio centras.

Nuotr. iš D. NAGINSKO asmeninio albumo