Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Šiaulietės Česlavos Rimkienės namuose kambarinės gėlės veši, nors kartais jų pavadinimus ponia Česlava sužino tik kažkelintaisiais jų auginimo metais.

Štai prieš trejus metus šiaulietė pamatė pas vieną moterį nuostabią gėlę, kurios lapai buvo kiek panašūs į darželiuose auginamų raktažolių, bet su dar nuostabesniais žiedais, ji susižavėjo ir paprašė „plenciuko”.

Ir gavo vieną  nedidelį lapelį, kurį reikėjo pusiau perkirpti, perkirptąją dalį įsodinti į vazonėlį ir sodinuką indeliu pridengti. Po kiek laiko lapelis prigijo, kitus lapelius pradėjo leisti, tada ponia Česlava vazonėlį atidengė ir pastačiusi ant palangės kartas nuo karto vandenėliu šakneles palaistydavo, dar rečiau į tą vandenėlį truputį trąšų įberdama.

Jau antraisiais metais gėlė ne tik kad daugybę lapų priaugino, bet ir pavasarį išleido iš pradžių vieną ilgą  stiebą, kuris netrukus baltais žiedais apsipylė, o paskui ir antrą, ir trečią, ir ketvirtą - ir vis su žiedais, kurie džiugino akį iki vasaros pabaigos.

Česlava Rimkienė tokia nuostabia žydinčia gėle susižavėjo ir nusprendė dar vieną išsiauginti - tik dabar violetinę. Ir vėl jai pavyko: jaunesnioji baltosios gėlės sesė jau irgi žydi. Tik, žinoma, dar ne taip gausiai, kaip baltoji, kurios vazonėlį teko nuimti nuo palangės (ten jau nebetelpa) ir pastatyti ant spintelės.

O įdomiausia, kad tik tada, kai namų svečiai pradėjo domėtis, kaip toji graži gėlė vadinasi, ponia Česlava irgi susidomėjo ką auginanti. Pasirodė, kad gražuolės vardas labai jau keistas - streptokarpas. Žodžiu, labiau panašus lyg į medicininius terminus: vaistų ar bakterijų, nei į gėlės. Tačiau Česlava Rimkienė dėl tokio pavadinimo nenusiminė - jai svarbiausia, kad gėlė tokia graži ir taip ilgai žydinti. 

Nuostabusis ponios Česlavos streptokarpas sudomino ir „Šiaulių naujienų”  žurnalistus - iš kur ši gėlė kilusi.

Išaiškėjo, kad streptokarpas, labai artimas sanpaulijų giminaitis, yra kilęs iš Pietų Afrikos, Madagaskaro, Tailando ir Birmos, į Europą atkeliavęs tik XIX amžiaus pradžioje.

Nors streptokarpų  genčiai priklauso 155 rūšys augalų, europiečiai dar daugiau jų  išvedė, todėl dabar kiekvienas gali džiaugtis baltais, gelsvais, rausvais, raudonais, violetiniais, mėlynais, dryžuotais, garbanotais, kartais į orchidėjas panašiais streptokarpų žiedais, o ir nuostabiais lapais.

Patyrę  gėlininkai siūlo šias gėles auginti šviesioje vietoje, bet ne saulėtoje, kas pavasarį persodinti ir nei perlaistyti, nei sausos laikyti. Sako, kad gerai auga ir pakabinamuose vazonėliuose.