Dar prieš metus čia žėlė žolė, o į laiptines vedė praminti takeliai. Vėliau gyventojai savo lėšomis pasėjo veją, pasodino žemaūgius medelius, trinkelėmis išklojo takus. 

Romualdas BALIUTAVIČIUS

Paprastai mes ieškome gražiai besitvarkančių daugiabučių namų bendrijų bei individualių valdų savininkų. Šis atvejis išskirtinis: paskambino mums ir paprašė atvykti bei pažiūrėti, ką galima nuveikti mažiau nei per metus, kai dar neseniai turėję kęsti administruojančios įmonės diktatą,  vedami bendro tikslo gyventojai susibūrė į bendriją.

Ilgai nelaukę, vykstame prie 1973 metais pastatyto Radviliškio gatvės 112-ojo daugiabučio, kuriame gyvena 80 šeimų...

„Kartais atrodo, jog miesto valdžia Zoknių gyventojus pamiršo, o juk visi mokame valstybei mokesčius”, - sako bendrijos pirmininkas Bachramas Zeinalovas, rodydamas apšiurusius miesto pakraščio kampelus...

Anot jo, dar prieš metus aplink namą tvyrojo neprižiūrėta, ištrypta, išvažinėta teritorija, mašinas gyventojai statė kur papuolė, o į  kiekvieną iš šešių laiptinių per aukštą  žolę vedė išmintas takelis... Tai, ką per trumpą  laiką pavyko nuveikti namo gyventojams, stebina ne tik kaimynus, bet ir miesto savivaldybės galvas.

„Malonu, kad žmonės susitelkė ir dirba, - teigia viena iš namo aktyvisčių, aktyvi pensininkė, kaip ji save pati tituluoja, čia praleidusi jau 30 metų Laima Rukštelienė. - Būna, atveža žemių, skaldos, ir nereikia eiti per butus kviesti į talką. Išeina vienas, pamatęs čiumpa kastuvą kitas... Tąkart viena moteris sako: „Aš taip sunkiai dirbti negaliu”. - „Tada išvirk kavos”, - kažkas juokais pasiūlė. Ir ką sau manot? Po kiek laiko ji išeina į kiemą su kava ir vandens virduliu...Rudenį visi drauge grėbėme nukritusius lapus. Žiemą sniegas buvo tiek nukastas, kad iki pavasario visi vaikščiojo pliku kiemo asfaltu.  Tikrai malonu, kad gyventojai yra tokie draugingi”.

„Kaip vaikai? Ar neišlaužo, neišvolioja jūsų pasodintų augalų?” - klausiame.

„Ne, jaunimas žaidžia kitoje namo pusėje, kur jiems įrengta žaidimų aikštelė, taip pat ir aikštelė  žaisti krepšinį. O juk aplink buvo nepramintos „džiunglės”, - rodo L. Rukštelienė.

Pasak jos, anksčiau mašinos kybodavusios ant prieš namą esančio neaukšto šlaito pakraščio, o dabar gyventojai įrengė aikštelę, atvežė skaldos, šlaito pusėje įrengė pinučių tvorą, tik dar juodžemio reikės atvežti ir žolę pasodinti...

Palei namą ošia prieš  kelias dešimtis metų sodinti medžiai, po langais pasodinta žemaūgių medelių. Bendrijos pirminko teigimu, dalis medžių, gavus leidimą, buvo nupjauta, nes jie labai ribojo matomumą. Visokių neprižiūrimų medžių ir krūmų buvo tiek daug, kad kažkada čia po mašinos ratais papuolė vaikas...

„Dengia stogą - dar prieš aštuonias pirmininkas jau eina ratais, - pasakoja aktyvistė. - Nepaliekama saviveiklai. Trinkeles kieme irgi klojome už savo pinigus. Pirmininkas vėlgi ėjo, žiūrėjo, kalbėjosi su dirbančiaisiais. Dargi ne kiekvienas savo namuose taip atsakingai tvarkosi, kaip mūsų pirmininkas, - prisimena aktyvistė. - Atsirado beregint ir daugiau norinčių po jo sparneliu, tačiau mes niekam jo neatiduosime”.

Faktiškai daugelis darbų  atlikta nuo pavasario iki šiol. Besiklausydami sužinome, jog taką plytelėmis per lietų išklojo du vyrukai. Moters manymu, savivaldybė turėtų tik džiaugtis gyventojų iniciatyvomis, nes kaip ne kaip teritorija aplink namą priskirta ne gyventojams, bet miestui...

„Esu labai patenkintas ir dėkingas gyventojams, - kartoja namo bendrijos pirmininkas. - Iš esmės, tvarkote jums nepriklausančią teritoriją.“ Kodėl? „Norime gražiai gyventi”, - už visus atsako kažkuri iš namo gyventojų.

 

 

Radviliškio gatvės 112-ojo daugiabučio aktyvistai ir bendrijos pirmininkas B. Zeinalovas (dešinėje) patenkinti: bendromis pastangomis jų gyvenamoji aplinka pasikeitė neatpažįstamai.  

 

„Nemažai padaryta, tačiau dar yra ką veikti. Ilgą laiką buvome įmonės „Atidumas” globoje, ir nieko neturėjome. Dabar per pusę metų labiau sutvarkėme aplinką negu kad per visus tuos ilgus metus. Paimkime kad ir ant sienos esantį vėliavos laikiklį. Buvo išklibęs, tai kreipėmės į administruojančią įmonę. Atvažiavo, pasikrapštė dešimt minučių ir paėmė 80 litų...”

Ar visi namo gyventojai tokie vieningi ir draugiški?

„Yra kas į mus dirbančius žiūri per langą, bet ką darysi. Visokių žmonių pasitaiko, bet tokių mažuma. Kai pamatys, jog į gražią aplinką investuoti verta, norinčių padėti atsiras ir daugiau”, - įsitikinusi pašnekovė. Jos žodžiais, amžius tam ne kliūtis. Girdi, yra tokių pensininkų, kad nebespėji paskui juos...

B. Zeinalovas užsimena, jog pirmąkart po šitiek metų bendrija dalyvauja gražiausiai tvarkomos aplinkos konkurse, tiesa, kol kas dar pradedančiųjų tvarkytis „klasėje”.

Žinoma, bet koks tvarkymasis, nori nenori, susijęs su pinigais. Iš kur gaunama lėšų? Pasirodo, viskas iš kaupiamojo fondo. Kas mėnesį nuo 1 kv. metro gyvenamojo ploto imama 40 centų rinkliava. Taip nusprendė bendrijos gyventojų susirinkimas, nes kitąmet bus keičiami langai, laiptinių durys. O kieme ir po langais sodinamus augalus gyventojai perka už savo pinigus.

„Kai apsitvarkėme, ir šiukšlių mažiau kas bepalieka kieme. Anksčiau, kaip būdavo - kur eina, ten numeta nuorūką, saldainio popierėlį ar pan. Dabar sutvarkyta aplinka drausmina šiukšlintojus”, - pastebi kažkas.

Bekalbant aplink mus ima būriuotis daugiabučio žmonės. Dar viena aktyvistė Galina Jakavičienė  pasakoja: „Anksčiau po langais buvo tikra „pelkė”: kas gėlę, kas medelį, kas krūmą žemėn įbedė, ravėti niekam nerūpėjo, galiausiai viskas taip suaugo, jog namo nebesimatė. Dabar, kai atvažiuoja ilgėliau čia nebuvę, net išsižioja”.

Kas visgi davė impulsą  tvarkytis?

Beveik choru visi sako, jog noras gražinti aplinąk atsiradęs po to, kai įsisteigė bendrija. „Dabar bent žinome, kur eina mūsų pinigai, kas už juos daroma, - sako viena iš moteriškių. - Kaip anksčiau buvo: sutvarkė stogą, po dvejų metų vėl atėjo: „Esate dar skolingi”. Užsiprašė dar 10 tūkstančių už kitados remontuotą stogą. Kaip taip? Juk buvome atsiskaitę. Puolėme aiškintis. Pasirodo, viskas ne taip. O kai ėmėmės žygių įkurti bendriją, administruojanti įmonė mums įteikė sąrašą atliktų darbų, pagal kurį mes jiems skolingi beveik 3000 litų. Nepamirštos ir tos dvi „auksinės” vinutės vėliavos stovui pritvirtinti”. Ir kaip nekeista, nežiūrint skolos, tąkart įmonė pasiūlė bendrijai susidėti laiptinių duris...  „Matyt, norėjo mus paversti amžinais skolininkais ir nebepaleisti iš savo glėbio”, - garsiai svarsto kieme susirinkę žmonės.

Klausantis aiškėja, jog idėja susivienyti į bendriją sklandžiusi jau senokai, tačiau nebuvo norinčio imtis jos vairo – t. y. vadovauti. Taigi reikėjo surasti iniciatyvų, žinantį, mokantį suburti kitus žmogų.

„Reikėjo keisti stovus. Tai už du aukštus užsiprašė 5000 litų, kai aš vėliau radau kas už 17 tūkst. pakeistų visame name”, - krinta dar vienas kaltinamas buvusiems šefams – namą administravusiai įmonei.

Pirmas susikūrusios bendrijos projektas - naujai uždengtas namo stogas, nes po valdiško remonto vanduo jau vėl sunkėsi į laiptinę. Dabar energiją taupo kieme įrengti šviestuvai su judesio jutikliais.

„Ką galėtumėte patarti kitiems daugiabučių gyventojams?” - klausiame.

„Reikia vienytis į bendrijas. O tada nežiūrėti per langą į kitus, bet patiems imtis iniciatyvos. Čia daug kas priklauso nuo žmonių. Iniciatyvūs gyventojai daugiau laimės būdami bendrijoje. Anksčiau mokėdavome kas mėnesį po 21 litą ir nelabai žinojome už ką. Gaudavome sąrašą: atliktas techninis aptarnavimas, padaryta tas ir anas, o ar taip būdavo iš tikrųjų – kas ten žino. Už dvi įkaltas vinutes paėmė 80 litų. Juk ir pačios galėjome įkalti, tik kad teisės tokios neturėjome. Arba valstybės šentės rytą, kai privalu iškelti vėliavą, atvažiavo „Atidumo” žmonės, įsmeigė vėliavos kotą į laikiklį, o gyventojai už paslaugą iškart prasiskolino 20 litų. Pakeitė laiptinėje perdegusias lemputes – įsiskolinome dar 40 litų... Bet tai jau praeitis. Dabar esame patys sau šeimininkai”.

Pasak bendrijos pirmininko, renovuoti namo kol kas neketinama – už mūro sienų šilumos pakanka. Reikėtų apšiltinti nebent dvi galines daugiabučio sienas, bet tai jau netolimos ateities klausimas. 

 

Pasak B. Zeinalovo, tai dar ne viskas padaryta - bus vežamos žemės, sodinami augalai, įrengti suoliukai, ir kt. 

Vadimo SIMUTKINO nuotr.