Pasak televizijos specialisto J. Ivanovo, 2012 metais šalyje perėjus prie skaitmeninės televizijos transliacijų, kaimų ir nuošalesnių vietovių gyventojams tikru išsigelbėjimu gali tapti palydovinės  televizijos sistemos. 

Romualdas BALIUTAVIČIUS

Nuo 2012 metų nutraukiamos analoginės televizijos transliacijos visoje Lietuvoje... Vis dažniau reklamų klipuose pasirodo laimingos tetos ir besišypsantys dėdės, nes jie įsigijo skaitmeninės televizijos priedėlius. Suprask, tai didelis gėris, žingsnis koja kojon su pažanga bei sektinas pavyzdys.

Panašiai kalba ir kabelinių  tinklų operatoriai, pabrėždami tik vieną skaitmeninės televizijos medalio pusę – pranašumus ir nutylėdami kitą...

O kaip yra iš tikrųjų? Atsakyti padės Jurijus Ivanovas – ilgametės patirties turintis televizijos specialistas bei šitų dalykų žinovas.

„Skaitmeninė televizija, žinoma, yra pranašesnė. Analoginės televizijos signalas bus išjungtas 2012 metais. Tikslus terminas dar nėra nustatytas. Taigi analoginės televizijos era baigsis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje”, - teigia J. Ivanovas.

Kuo pranašesnis skaitmeninės televizijos signalas?

Anot pašnekovo, jis švaresnis. Trukdžiai gali atsirasti esant prastoms oro sąlygoms, tarkime, pliaupiant liūčiai, kai transliacija gali nutrūkti visai (panašiai nutiko per pirmąsias praėjusio Pasaulio futbolo čempionato rungtynes (aut. past.). Tuomet ekrane matome vien „bėgiojančius kvadratėlius”. Panašiai skaitmeninio televizijos signalo praeinamumą veikia ir pūgos.

Iš kur ateina skaitmeninės televizijos signalas?

„Iš palydovo. Tuo tikslu į orbitą paleidžiamas dirbtinis Žemės palydovas, kuris tarnauja apie 15 metų. Po to, baigiantis techniniams resursams, jo funkcijas perima naujas į orbitą išvestas palydovas, kuris retransliuoja televizijos signalą. Žemėje jį priima antenos – visiems gerai žinomos „lėkštės”, - pasakoja J. Ivanovas.

Tačiau skaitmeninės televizijos programas siūlo ir kabelinių tinklų operatoriai...

„Mano nuomone, čia yra vienas ir tas pats. Kabelinė televizija signalą gauna iš to paties palydovo ir jį retransliuoja per kabelinius tinklus. Todėl geriausiai iš orbitos ateinantį televizijos signalą priiminėti tiesiogiai, be „tarpininkų”, ir ten, kur jums patogiausia: kaime, vasarnamyje, vienkiemyje, daugiabučiame name ir t. t. Kabelinės televizijos galimybės šiuo požiūriu yra ribotos”.

Turintiems senesnius televizorius ir panorusiems matyti skaitmeninę televiziją, siūloma įsigyti specialius, nepigiai kaštuojančius imtuvus. Dažno žmogaus namuose yra po kelis televizorius: svetainėje, miegamajame, virtuvėje... Kaip tada?

„Tai yra palydovinės skaitmeninės televizijos vienas iš minusų, - neslepia pašnekovas. - Kodėl? Tokiu atveju prie kiekvieno namuose esančio televizoriaus turi stovėti priedėlis, vadinamas imtuvu arba „tiuneriu”, kuriam reikalingas maitinimas iš elektros tinklo. Techniškai prijungti kelis televizorius yra  įmanoma, tačiau finansiškai kainuoja dvigubai daugiau. Reikalinga, kaip jau minėjau, prie kiekvieno televizoriaus jungti po imtuvą, be to, lėkštė montuojama su keliomis galvutėmis – tiek, kiek namuose yra televizorių. Tada televizijos laidas galima žiūrėti nepriklausomai skirtingus kanalus. Kitu atveju, jeigu yra viena galvutė, per visus namuose esančius televizorius bus matoma ta pati programa, kurią „pasirenka” pagrindinis televizorius. O tai, be abejo, yra skaitmeninės televizijos trūkumas”, - sako J. Ivanovas.

Pasak jo, kitas galimas trūkumas yra kabelių išvedžiojimas patalpose. Norint juos paslėpti, tenka ardyti sienas arba grindų dangas, to, savaime suprantama, nenorės būsto šeimininkai, ypač, jeigu remontas atliktas neseniai.

Prie trūkumų, ko gero, galima priskirti ir tą faktą, kad kiekvienam televizoriui ir „tiuneriui” yra po atskirą nuotolinio valdymo pultelį. Jeigu, tarkime, namuose keturi televizoriai, reikės turėti 8 pultelius. Visgi sudėtinga nesupainioti, nepamesti ir pan. O jeigu signalas leidžiamas per garso aparatūrą arba namų kiną, pultelių bus ir dar daugiau, kaip ir galimų nepatogumų, atsirandančių dėl jų vartojimo.

Gal keliais žodžiais priminsite, kuo ypatinga HD arba „aukštos raiškos” televizija?

„Kol kas tokių laidų transliuojama nedaug. Norint jas matyti, reikia HD transliuotojo. Taip pat turėti tam suderintą televizorių bei imtuvą, kitaip ekrane matysite tik „paprastą” vaizdą. Ar tai reiškia, kad nereikia skubėti įsigyjant aukštos raiškos televizijos aparatūros? Anaiptol. Ko gero, ateity tokių programų daugės, ir su ta pačia modernia, šiandien įsigyta technika, įgalinančia žiūrėti skaitmeninės televizijos laidas, ateityje galėsite žiūrėti ir aukštos raiškos televizijos programas  - švarų, gražų, detalizuotą vaizdą”, - teigia J. Ivanovas.

Siekiant sumažinti išlaidas, anot jo, verta pamąstyti, ar ne geriau iš karto pirkti su HD signalu suderintą imtuvą („tiunerį”), nes plintant aukštos raiškos televizijai, gali būti, jog skaitmeninis priedėlis – imtuvas anksčiau ar vėliau nebegalės suteikti šitokios galimybės. Aukštos raiškos signalo imtuvo ir paprasto skaitmeninės televizijos signalo imtuvo kaina šiuo metu skiriasi maždaug tris keturis kartus. Nemažai kaina priklauso nuo gamintojo, nuo modelio ir pan.

Jau būta pranešimų  apie trimatę televiziją... Ar imanoma ir ar reikia vaikytis visų technikos naujovių?

„Nespėsite kartu koja kojon su technikos pažanga, - šypteli pašnekovas. - Trimačiui vaizdui matyti reikalingi akiniai, panašiai kaip 3D kine. Tačiau tai – tolima ateitis, ypač mums, lietuviams. Prabėgs dar mažiausiai penkeri metai. Kiek žinau, JAV, Japonijoje tokia technika – nebe naujiena. Ar vieną dieną nuo pastatų stogų išnyks antenos? Vargu. Kol yra televizija, bus reikalingos ir antenos”.

O ką reikės daryti gyvenantiesiems kaimuose arba vienkiemiuose? Juk antenos - „lėkštės” ir kita įranga nemažai kainuoja, o kabelinės televizijos tinklo ten nėra?

„Kaip tik kaimuose senukai ir turi pinigų, todėl ir kabinasi „lėkštes”, - juokauja pašnekovas. - Kitaip ten greitai nieko nebematysi. Mieste gyvenantiesiems lengviau pereiti prie skaitmeninės televizijos”. 

Vadimo SIMUTKINO nuotr.