Šaltą ir snieguotą žiemą šiaulietės dailininkės Vitos Žabarauskaitės namus sušildo raudonais žiedais „išmintingoji“ amarilė.
Asmeninio albumo nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulietė dailininkė Vita Žabarauskaitė negali atsidžiaugti savo „išmintingąja“ amarile. „Kodėl ją vadinu išmintingąja? - paaiškina dailininkė. - O todėl, kad ji kasmet pražysta kaip tik valstybinėms šventėms. Štai šiemet ji trimis raudonais žiedais mudvi su mama nudžiugino Vasario 16-ąją, kaip ir kelerius metus prieš tai. Kai aplink tik šaltos ir niūrios spalvos, mūsų amarilė išmintingai suteikia valstybinei šventei džiugią spalvą“.
Gražuolė iš gausios šeimos
Amarilė žinoma kaip lelijinė beladona, dar vadinama „nuoga ledi“. Žinomiausios yra dvi jos rūšys: belladonna ir paradisicola, savaime augančios akmenuotoje pietvakarių Afrikoje netoli Gerosios vilties kyšulio.
Šis gražuolis augalas yra kilęs iš labai gausios magnolijūnų šeimos, kuriai priklauso daugiamečiai augalai su svogūnais. Visų amarilinių augalų lapai žali, gana blizgantys, dideli, linijiški, visi pamatiniai, įvairių atspalvių raudoni ir balti žiedai pavieniai arba po kelis susitelkę stiebo viršūnėje.
Amariliniai, kurių dauguma rūšių – labai dekoratyvios, auga sausuose stepių ir pusdykumių kraštuose, ypač gausiai Pietų Afrikoje ir Centrinėje Amerikoje, o Lietuvoje, kaip ir kituose ne tokiuose šiltuose kraštuose, - auginami šiltnamiuose, kambariuose arba darželiuose. Tad mums, rodos, gerai pažįstama amarilė yra tik viena tarp ketvirčio milijono giminaičių.
Pailsėjusį svogūną visada galima pažadinti
Amarilė mėgsta šviesą ir šilumą, bet ne tiesioginius saulės spindulius. Mėgsta ir vandenį, bet saikingai, nes perlaisčius svogūnas gali supūti ar susirgti kokiomis ligomis.
Nužydėjusiai amarilei reikia pašalinti stiebus, o lapus palikti toliau augti. Rugsėjį ją apskritai reikėtų nustoti laistyti, spalį nukirpus lapus reikia augalą padėti į tamsią, vėsią (bet ne minusinę!) vietą ir nebelaistyti - svogūnas turi pailsėti. Ramybės periodas gali tęstis nuo dviejų iki aštuonių mėnesių.
Tačiau visada amarilę galima pažadinti ir pražydinti – tereikia svogūną vazone įnešti į šviesią, šiltą patalpą ir po truputėlį pradėti laistyti. Svogūnas kaip mat pradeda leisti pumpurus, lapus ir amarilė po keturių ar aštuonių savaičių išskleidžia nerealiai gražius žiedus.
Svarbiausia - svogūnas
Svarbu prisiminti, kad kuo didesni ir sveikesni amarilių svogūnai, tuo didesni bus ir žiedai, ir tuo ilgiau jie žydės.
Idealu, kai amarilės svogūnas yra 6-7 centimetrų skersmens. O kad tokie išaugtų, kai kurie gėlininkai rekomenduoja vasarą žydėjusius (kartais ir sode ar darže pasodintus) dar kiek paauginti nupjovus stiebą, o paskui iškasti iš žemių ir svogūnus laikyti vėsioje, tamsioje patalpoje du ar tris mėnesius.
Tada jau vėl galima svogūną įsodinti į vazoną, bet gana negiliai – tik apatinį trečdalį. Žemė vazone turi būti drėgna, bet jokiu būdu neperlaistyta. Kartą per savaitę amarilę galima patręšti žydinčioms gėlėms skirtomis trąšomis.
Amarilės energetika
Jei norite ne tik džiaugtis amarilės žiedų grožiu, bet ir turėti papildomos naudos, galite vadovautis kai kurių gėlių žinovų pastebėjimais.
Amarilės nestatykite miegamajame ar meditacijų kambaryje, nes žydėdama ji skatina žvalumą, o peržydėjusi netenka jokios energetinės vertės.
Šios gėlės aktyvi energija, plūstanti į viršų, padeda išlaikyti dvasios pusiausvyrą ir priimti širdies balso padiktuotus sprendimus, tad raskite jai tinkamą vietą namuose.
Tęsiasi konkursas „Mano gražiausias augalas” visiems augalų augintojams: gėlininkams, daržininkams, sodininkams. Skambinkite telefonu 52 38 40, rašykite, siųskite nuotraukas el. paštu: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. (Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai.), jei pražydo jūsų gėlė, jei išauginote gražų kopūstą, jei jūsų senelio sodintas kaštonas vis dar brandina vaisius. Papasakokite jūsų gražiausiojo augalo istoriją, mes ją išspausdinsime antradieniais ir kartą per mėnesį apdovanosime konkurso laimėtoją.
Kovo mėnesio nugalėtojui - Paulo Coelho knyga „Valkirijos“.
