Švelniais dygliukais apsiginklavęs ponios Sandros aporokaktusas per septynerius metus ūgtelėjo žemyn iki 1,25 metro.
Asmeninio albumo nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Sandra Leinartienė nutarė su rubrikos „Mano gražiausias augalas“ skaitytojais pasidalyti savo auginamo augalo - aporokaktuso - paslaptimis.
Septynmetis jau 1,25 metro ūgio
„Namuose apie 7 metus auginu aporokaktusą (lot. Aporocactus), kurio stiebai briaunoti, šviesiai žali, su švelniais spygliukais, rašo Sandra.
Aporokaktusams priklauso dviejų epifitinių rūšių kaktusai. Tai Aporocactus flagelliformis ir Aporocactus martianus.
Šie epifitiniai kaktusai, kilę iš Centrinės ir Pietų Meksikos, auga atogrąžų miškuose ant uolėtų šlaitų iki 1800-2400 m aukštyje, prisitvirtinę prie akmenų, krūmų šakų ir medžių. Suauga jie į didelius sąžalynus.
Aš auginu Aporocactus flagelliformis. Nusipirkau jį visai nediduką, stiebų ilgis tuomet buvo vos 15-20 centimetrų. Per tuos metus epifito stiebai išaugo ir dabar siekia iki 1,25 metro. Todėl geriausia jį auginti pakabinamame vazone.
Augalas nereiklus, lengvai dauginasi, šviesiamėgis. Mėgsta lietaus „vonias“, šviesą, gryną orą, todėl vasarą galima išnešti į lauką ir pakabinti po kokiu nors medžiu.
Kaip ir visi kaktusai, laistomas saikingai. Žiemą - jam ramybės periodas.
Auginti aporokaktusą siūlau kuo arčiau šviesos šaltinio, nes taip jo briaunoti stiebai bus storesni, jei toliau nuo šviesos - gerokai plonesni.
Specialioje literatūroje rašoma, kad gausiai žydėti šis kaktusas pradeda nuo ankstyvo pavasario, bet žydi tik suaugęs. Tad kiekvieną pavasarį laukiu kada pražys maniškis epifitas“.
Žiedai - tamsaus karmino spalvos
Aporokaktusai Europoje auginami jau nuo XVII amžiaus pabaigos, nes jie ir dekoratyvūs, ir nereiklūs. O ir lengvai dauginami - sėklomis ir auginiais.
Geriausia juos sodinti į kompostą įmaišius smėlio ir susmulkintų plytų. Persodinti rekomenduojama kas dvejus metus balandžio mėnesį, kai kaktuso šaknims vazonas pasidaro per ankštas.
Laistyti aporokaktusus reikia tik tada, kai žemė vazone yra jau sausa. Bet ir tai nuo balandžio iki spalio labai saikingai, o nuo lapkričio iki kovo - dar rečiau ir saikingiau.
Be to, žiemą, jei seniausiųjų stiebų spalva pakinta, reikia juos išpjauti - tai skatina naujų stiebų formavimąsi ir augimą.
Nors aporokaktusus labai lengva augti, derėtų nepamiršti, kad jie vis dėlto netoleruoja saulėkaitos, tai yra, tiesioginių saulės spindulių, bet mėgsta šviesą.
Ir kaip visiems karštųjų kraštų augalams šalnos šiems kaktusams pražūtingos, nes žemiausia jų toleruojama temperatūra - 6 laipsniai šilumos.
Jei aporokaktusams sudaromos reikiamos augimo sąlygos, stiebai kasmet paauga dvylika centimetrų ir anksti pavasarį išsiskleidžia dideli (penkių centimetrų ilgio) žiedai. Ponios Sandros auginamo flagelliformio, kurio yra gana daug rūšių, žiedai dažniausiai būna tamsaus karmino spalvos - įvairių atspalvių raudoni.
Tęsiasi konkursas „Mano gražiausias augalas” visiems augalų augintojams: gėlininkams, daržininkams, sodininkams. Skambinkite telefonu 52 38 40, rašykite, siųskite nuotraukas el. paštu: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. (Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai.), jei pražydo jūsų gėlė, jei išauginote gražų kopūstą, jei jūsų senelio sodintas kaštonas vis dar brandina vaisius. Papasakokite jūsų gražiausiojo augalo istoriją, mes ją išspausdinsime antradieniais ir kartą per mėnesį apdovanosime konkurso laimėtoją.
Lapkričio mėnesio nugalėtojui - žolininkės Aušros Žvirblienės sudarytą knygą „Liaudies medicinos patirtis“.
