Putinų g. 10-o daugiabučio bendrijos pirmininkas L. Ramanauskas džiaugiasi, kad iniciatyvą tvarkytis rodo patys gyventojai.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS

Putinų gatvės 10-uoju numeriu pažymėtas šimtabutis, kuriame pirmininkauja Liudas Ramanauskas, jau spėjo pernai pasižymėti konkurse „Už švarų ir žydintį Saulės miestą“. Laimėta trečioji vieta – apie tai liudija ant statinio sienos pritvirtinta lentelė. Gavo tada prizą – žoliapjovę. Gyventojai švarinasi bei puošia aplinką niekieno neraginami, savo iniciatyva ir jau nebe pirmi metai...

Žaluma, gėlynai ir pjaunamos vejos
Pirmąjį gėlyną namo prie namo pirmininkas vadina „senoviniu“, mat jis įrengtas tuo tradiciniu stiliumi, kokius darželius po palangėmis turėdavo mūsų močiutės. Jame auga pakalnutės, bijūnai, alyvų krūmas, kitokie „tradiciniai“ augalai.
„Gėlyną prižiūri pačios gyventojos, padedant bendrijai. Jos yra pasidalinusios po gabalėlį žemės tarp laiptinių, - pasakoja L. Ramanauskas. - Aišku, augalai arba perkami, arba atvežami iš sodų. Jeigu reikia laistyti – gyventojai naudoja savo vandenį – suka skaitiklį, bet to niekas neskaičiuoja.“
Apeiname namą aplink. Gretimame gėlyne žydi našlaitės ir tulpės, pasodinti jazminų krūmai, savo žiedais pradžiuginsią prieš Jonines. Už namo galo auga vešlūs alyvų krūmai, sienomis rangosi vijokliai, savo meto laukia pinavijos.

„Vidiniame kieme“ – daugybė senų kaštonų, žydi erškėtrožės, žaluma akis traukia prižiūrima pievelė. Pasak L. Ramanausko, kaštonams jau keturios dešimtys metų – panašiai, kaip ir pačiam statiniui. Medžiuose pastebėjome keletą inkilų. Matyt tam, kad sparnuočiai savo trelėmis kas rytą žadintų daugiabutyje gyvenančius žmones.
Bendras įspūdis – iš visų pusių namas skęsta žalumoje. Vejos, įvairiausi augalai ir krūmai, daugelio iš kurių pavadinimų negalėjo įvardinti nė pats pirmininkas.
Bekalbėdami apsukame ratą ir vėl sugrįžtame į „paradinę“ namo pusę.

Yra čia ir skiepytas jazminas, pasak pirmininko, kasmet pražystantis labai gražiais, dideliais, pilnaviduriais žiedais. Kol moteriškės triūsia gėlynuose, vejas nušienauja bendrijos vyrai. Neseniai aplinkos tvarkymui buvo nupirkta ir atvežta žemių – priešais namą atsirado du nedideli alpinariumai. Kaip ir dera, jame įkomponuoti akmenys, žydi smulkiažiedžiai, žemaūgiai augalai, įvairovę pabrėžia seni sudžiūvę kelmai, taip pat pargabenti iš sodų. Prieš tris metus gauta dovana iš vicemerės – betoninė šiukšliadėžė – taip pat tarnauja bendram reikalui – ji paversta dideliu vazonu...
„Šį ruožą tvarko dvi moterys – „brigada“, - šypsosi L. Ramanauskas. - Edita Šopienė ir Jūratė Savickienė. Jos padeda viena kitai. O šalia, kur matyti žemaūgis medelis, tvarkosi viena močiutė Elena Kislauskienė. Jai greitai aštuoniasdešimt, o pažiūrėkite, kaip gražiai ir su meile viskas padaryta!“ Ir tikrai, darželyje matėme žaliuojančias rūtas, geltonžiedes našlaites, pažeme šliaužiantį krūmą... Daug darbelio įdėta.

Pasak bendrijos pirmininko, gražaus amželio sulaukusiai močiutei tvarkytis padeda jos dukra. Tačiau, mūsų manymu, tai nesumenkina to, ką matėme. Darbas su žeme niekad ir nė vienam lengvas nebuvo. Ypač kai senatvėje ima mausti strėnas, ir sąnariai darosi nebepaslankūs... Daugelis jos vietoje ramiai snaustų ant sofos arba žiūrėtų per televiziją nesibaigiančius serialus.
„Jeigu myli gėles, gamtą ir nori gyventi gražiai – amžius ne riba“, - įsitikinęs L. Ramanauskas, užsimindamas, jog gražiu bendrijos gyventojų pavyzdžiu „užsikrėtė“ ir aplinkiniai. Jis pirmininkaująs bendrijai jau trylika metų, o tvarkytis pradėta ne iš karto ir kasmet vis labiau.

Sustoti nebegalėtų
Pastaruosius penkerius metus daugiabučio aplinką tikrai galima pavadinti pavyzdinga. Anot pirmininko, bene labiausiai džiugina tai, jog patys gyventojai rodo iniciatyvą. Nereikia raginti, priminti.
„Kokius planus bendrija aplinkos tvarkymo konkurse puoselėja šiemet?“ - klausiame L. Ramanusko.
„Neįmanoma kasmet būti prizininkais, - sako tas. - Norėtume išlikti tarp gerai besitvarkančiųjų... Pagaliau ir tikslas juk ne tas. Svarbiau, kad žmonės patys pajuto grožį, pajuto, kad jiems maloniau atsisėsti ant suoliuko, kai aplink žaluma ir gėlės...“

Namas yra palei gatvę. Ar pašaliniai neprimėto į gražiai sutvarkytus darželius butelių, nuorūkų, saldainių popierėlių?
„Ne, ne, - sako L. Ramanauskas. - Taip nėra. Ir gėlių nevagia, kas, kiek girdėjau, pasitaiko kitose miesto vietose.“

Ar kada paskaičiavote, kiek pinigėlių per sezoną išleidžiate aplinkos tvarkymui?
„Ne kažin ką... - teigia bendrijos pirmininkas. - Kaip minėjau, žmonės nemažai visko suveža iš savo sodų. Labiau pasijuto, kai reikėjo sumokėti 400 litų už žemes. Geras juodžemis, išpurentas, be šiukšlių... Vieną kitą medelį nupirkome. Vejai užsėti išleidome apie 50 litų. Tuo pačiu pašalinome senas metalines tvoreles – nebetiko prie bendro vaizdo, be to, trukdė žoliapjovei. Svarbiausiai, kad yra noras tvarkytis. Einame į priekį ir, manau, sustoti nebegalėtume...“

Nepaisant garbaus amžiaus, E. Kislauskienei nestinga noro ir jėgų tvarkyti bendrą gyvenamąją erdvę.

Nupirkus žemių, prie namo įrengti du nedideli alpinariumai.

Aplink daugiabutį netrūksta augalų bei gėlynų.

Augalus gyventojai perka arba atsiveža iš kolektyvinių sodų.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.