„Visas mūsų sodas yra čia”, - sako D. Vaitkevičienė.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualdas BALIUTAVIČIUS
108-ojo daugiabučio Zokniuose, Radviliškio gatvėje, valdas prižiūri ir puoselėja dviese. Vyras ir žmona. Jau septynerius metus. Tas jų prižiūrimas žemės plotas yra strategiškai gana nepalankioje vietoje: tarp namo ir judrios gatvės su autobusų stotele. Pilkų aplinkinių namų sienų apsuptyje išpuoselėtas žemės lopinys, atrodytų, čia yra svetimkūnis. Ne vienam norisi „sutaupyti” kelis žingsnius ir, išlipus iš autobuso, eiti tiesiai per gėlynus... O žiedų spalvos ir kitos grožybės kelia pagundą vietiniams ilgapirščiams bei vandalams. Nežiūrint to, darbšti porelė nė nesirengia nuleisti rankų, ir kaip tas Sizifas, vis ridena savo akmenį į kalną...
Nenuleidžia rankų
„Nieko ypatingo, - lyg bandytų teisintis Danguolė Vaitkevičienė. - Čia gyvename jau septinti metai, tvarkomės po truputį...”
Paklausę, ar dažnai piktavaliai žmonės niokoja jos su vyru prižiūrimą teritoriją, girdime atsaką: „Iki šiol kaip ir nieko, bet šiemet... Nudegino gražią, čia ketverius metus augusią tują – nuplikė kažkokiais chemikalais. Kai išėjome palaistyti, vanduo po medeliu tiesiog užvirė, ėmė putoti. Išrovė labai daug tulpių... Radome išmėtytas pievoje... Pikti žmonės vis „išretina” mūsų gėles.”
Anot pašnekovės, kai jiedu su vyru čia apsigyveno, aplinkos netvarkė niekas. Buvo apleista, kaip ir daugelio kitų namų. Niekam nerūpėjo...
„Žinoma, viskas kainavo, - tęsia D. Vaitkevičienė. - Samdėme traktorių, suvežėme didžiuosius akmenis, žemes. Buvusi žemė labai prasta, nes anksčiau kiekviename bute gyveno po tris šeimas ir kiekviena turėjo statinę krosnį. Vėliau jas išgriovė ir čia palaidojo liekanas. Dėl to, norint pasodinti augalą, kaskart teko darbuotis laužtuvu. Žinoma, perkame ir trąšas, reguliariai pjauname žolę (tai daro mūsų sūnus) – daugiau niekas nepadeda ir neprisideda. Net sugrėbti nupjautą žolę nepasisiūlo. Tvarkome ir kitoje pusėje namo esančią aplinką, tačiau kol kas čia auga tik keletas spygliuočių medelių, nes artėja renovacija ir dėl tos priežasties lūkuriuojame...”
Maždaug 60x15 metrų plote įrengti gėlynai, takelis, atvežta kelios dešimtys didesnių akmenų, ir aibė mažesnių – vieni dydžio sulig kumščiu, kiti sulig stiklainiu... Visus juos iš apylinkių surinko ir čia suvežė pašnekovės vyras. Su dviračiu. Pasak D. Vaitkevičienės, šitaip jis bevežiodamas akmenis sulaužė tris dviračius... Nemažai riedulių rasta prie statomo aplinkkelio. O iš kažkada kieme augusio beržo stuobrio padarytas suolas su atrama, kur mėgsta pasėdėti susirinkusios kaimynės. Keletas įkomponuotų sausų kamienų aplinkai suteikia savitumo.
D. Vaitkevičienė neneigia, jog dažnai aplinkiniai jų nesupranta. Tai reikšmingai pirštu apie smilkinį pasukioja, tai kvailiais išvadina... „Yra labai piktų žmonių, - pasakoja ji. - Mes juos žinome. Kartais grasina, sako: „Čia ne jūsų žemė, kokią teisę turite visa tai daryti?” Lyg kalba eitų apie kažką tokio blogo, smerktino ar pan. Kodėl taip? Pasirodo, eidami link stotelės piktuoliai turi žengti keletą žingsnių aplink, ir tai juos erzina. Kita vertus, matėme per gėlynus keleiviams padarytą takelį, vedantį tiesiai link autobusų stotelės. Kažkada jų patogumui čia netgi turėklai buvę, kad senas žmogus eidamas galėtų kur įsikibti, tačiau po žiemos turėklų nebeliko, sulaužė...“
„Mūsų sodas – čia“
Toliau žvalgomės po pavyzdingai tvarkomą teritoriją. „Nemažai čia įdėta darbo, - pripažįsta D. Vaitkevičienė. - Beveik visur gėlynuose klojome po žemėmis polietileno plėvelę, kad nelįstų žolė. O čia jau kaip ir nebe mūsų teritorija, bet kad apleista... (Rodo maždaug 4 metrų pločio žaliąją juostą prie gretimo namo). Tvarkome ir šitaip po truputį plečiamės tolyn”.
Prie namo pasodinti du graikiški riešutmedžiai. Tikisi, jog po dešimties metų medeliai duos pirmuosius savo vaisius.
„Ketiname čia pasisodinti ir kiviukų, - dalijasi ateities planais darbšti moteris. - Galima juos sėkmingai auginti ir mūsų klimato sąlygomis. Jie (kiviai) yra atvežti ir aklimatizuoti - sėkmingai žiemoja Lietuvoje”.
Nuogais medžių stuobriais rangosi vijokliai, geltonais atspalviais pilką aplinką šildo serenčiai, stiebiasi aukštaūgės astros, stebina iš sausuolių padarytos fantastinių padarų figūros...
„Čia vis mano vyro daryta... Šiemet dažni lietūs, išplauna žemes, todėl mūsų darželiai gal ne taip gražiai atrodo”, - rūpinasi D. Vaitkevičienė.
Akis traukia ir keletas melsvažalių, žemaūgių, vešlių pušaičių. „Labai jas mylime, - teigia pašnekovė. - Dažnai tręšiame spygliuočiams skirtomis trąšomis”.
„Gal ir jūsų profesinė veikla kuo nors susijusi su žeme, su augalais?” - klausiame.
„Ne. Tiesiog mano vyras gabus daug kam... - paaiškina D. Vaitkevičienė. - Štai turėjome alaus statinaitę. Bet šiais laikais namuose alų turbūt retas kuris begamina... Perpjovėme statinę per pusę ir išėjo du gražūs, dideli vazonai”.
Įspūdingas apvalus krūmas pasirodė esanti gerai žinoma kaukazietiška slyvaitė. Tiksliau keletas jų. „Matyt kažkas valgė ir numetė žemėn saują kauliukų, - pasakoja D. Vaitkevičienė. - Išaugo vienoje vietoje keletas medelių - toks savotiškas „krūmas”. Neleidžiame jam pernelyg plėtotis, vis apkarpome, suteikiame formą“.
Vazonuose raudonuoja begonijos, čia pat nedideli augalai, svyrančiomis lajomis, šermukšnis... Ant sienos – atminimo ženklas apie miesto gražinimo konkurse iškovotą trečiąją vietą. „Gavome tada žoliapjovę, pagyrimo raštą”, - mena pašnekovė. Anot jos, prieš prasidedant namo renovacijai, medelius teks iškasti ir persodinti, kad netyčia jų nesuniokotų. O vietos tam yra.
Ir nuosavo kolektyvinio sodo pora teigia neturinti. „Visas mūsų sodas yra čia”, - šypteli D. Vaitkevičienė.
Pernai D. Vaitkevičienės ir jos vyro prižiūrima teritorija miesto gražinimo konkurse laimėjo trečiąją vietą.
Priešais daugiabutį poros tvarkoma teritorija maloniai išsiskiria iš visos „pilkos” aplinkos.
Pasak D. Vaitkevičienės, bevežiodamas akmenis jos vyras sulaužė net tris dviračius.
Ne visi kaimynai supranta bei palaiko grožio puoselėtojų sumanymus...
Nagingas bei gabus D. Vaitkevičienės vyras sukūrė ne vieną meninį akcentą.
Teritorijos priešais Radviliškio gatvės 108-ąjį namą fragmentas.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
