Išauginti Lietuvoje bananą – tikras iššūkis.
Linos ABROMAVIČIENĖS nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Ponia Zina augina bananmedį ne todėl, kad tikėtųsi sulaukti jo vaisių (nors Lietuvoje yra buvę atvejų, kai bananmedžiai net sunokino vaisius), o todėl, kad auginti egzotišką augalą yra iššūkis.
Ir tiesą pasakius, kol kas bananmedis klesti ir kažkiek primena savo tvirtais lapais jauną fikusą.
Ne medis, o žolė
Nors vadiname šį augalą bananmedžiu, tačiau iš tiesų bananas yra žolė. Auga jis savaime daugiausiai Afrikos, Azijos tropinio ir subtropinio klimato šalyse, o specialiai auginamas – Centrinėje Amerikoje.
Pasak archeologų, pirmieji auginti bananus maistui, o ne tik skinti, džiunglėse pradėjo Pietryčių Azijos žemdirbiai dar VIII amžiuje prieš Kristų. Todėl šiuose kraštuose ir yra tokia šių augalų įvairovė. Kaip, beje, ir Vidurio Afrikoje.
Europoje, Ispanijoje, bananai pradėti auginti tik IX mūsų eros amžiuje – tuo metu čia gyvenę arabai juos atvežė iš Palestinos, Egipto ir įveisė. O štai į Ameriką, panašu, kad jų užvežė protugalų keliautojai XVI amžiuje.
Na, o kada Lietuvoje žmonės pradėjo valgyti ir auginti bananus – sunku pasakyti. Žinoma, kad itin turtingų dvarininkų oranžerijose jie auginti nuo XIX amžiaus pabaigos.
Ne tik geltoni, bet ir raudoni, violetiniai...
Auginti bananus – nelengvas užsiėmimas. Jie užauga 10–15 metrų aukščio su iki keturių metrų ilgio lapais. Vienų rūšių bananai yra daugiamečiai, kitų – tik vieną kartą veda vaisius ir nunyksta. Kai kurios rūšys yra dvilytės, kai kurių – vieni augalai moteriški, kiti vyriški, tad vieni be kitų vaisų nebrandina.
Jei jau bananai pražysta, tai jau įspūdingomis žiedynų kekėmis, kuriose vėliau išauga 15–17 centimetrų ilgio lenkti vaisiai. Iš pradžių vaisiai būna žali, o prinokę tampa geltoni.
Nors visa tai, kas parašyta, tinka tik kai kurioms bananų rūšims, nes jau kuo kuo, bet vaisių įvairove šie augalai tikrai gali pasigirti.
Be populiariausių tikrųjų, pluoštinių, japoninių bananų yra šimtai rūšių – vieni mažesni, kiti saldesni, treti net ne geltoni, o raudoni ir violetiniai.
Net laukinių rūšių bananai pasižymi kuo didžiausia įvairove. Štai Pietryčių Azijos šalyse auga ryškiai rožinės, baltai ir žaliai dryžuoti, apelsinų spalvų bananai. O kai kurie virimui skirti bananai ir kvapu bei skoniu primena braškes. Juk ne veltui vienoje Kinijos provincijoje auginamus bananus kinai vadina „Juos galima užuosti ir iš tolo“...
Naudojami ir vaisiai, ir lapai, ir mediena
Tik mums, šiauriečiams, atrodo, kad bananai – tik desertas, o iš tiesų iš jų galima gaminti ir pagrindinius patiekalus, ir net duoną kepti.
Be to, vien dėl vaisių bananai šiltuose kraštuose tokie populiarūs: buityje sunaudojamos visos jo dalys.
Iš lapų daromos vienkartinės „lėkštės“, į lapus vyniojami produktai, lapais it malksnomis dengiami trobelių stogai.
Sukietėjęs kamienas naudojamas ir namų statybai, ir laivybai, ir visur kitur, kur tik reikalinga mediena.
Tačiau kadangi Lietuvoje mažai tikėtina, kad bananus pavyks išauginti tokius, kurių mediena ir lapai tiktų pritaikyti buityje, todėl verta pakalbėti tik apie maistines ir vaistines bananų savybes.
Kalio ir mineralų šaltinis
Bananuose yra 2–4 kartus daugiau baltymų, angliavandenių, fosforo, vitamino A, geležies ir kitų vitaminų bei mineralų nei obuoliuose, tačiau vertingiausia yra tai, kad bananai yra pagrindinis kalio šaltinis.
Kalis, tai yra, 3–4 kasdien suvalgomi bananai, reikalingas normaliam širdies raumens funkcionavimui, skatina vandens ir druskų apytaką organizme. Todėl reguliarus bananų valgymas mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, apsaugo nuo aterosklerozės.
Taip pat bananai padeda organizmui nesenti ir kovoti su peršalimu, stabdo senatvės požymius, didina odos stangrumą, gerina protinę veiklą ir susikaupimą, stiprina nervų sistemą, didina atsparumą stresui. O du per dieną suvalgyti banano vaisiai sumažina galimybę susirgti hipertenzine liga, insultu, infarktu.
Tai ir gera profilaktinė priemonė nuo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų, gastrito, inkstų, kepenų bei tulžies pūslės ligų.
Mėgautis, bet ne piktnaudžiauti
Tačiau, kad ir kokie yra nuostabūs bananai, nereikėtų jais piktnaudžiauti. Viena, jie labai kaloringi, tad netinka turintiems antsvorio. Antra, jie didina cukraus kiekį kraujyje, vadinasi, netinka diabetikams.
Varginamiems migrenos, bananai gali sukelti dar didesnį galvos skausmą.
Trečia, nuo bananų saldumo virškinamajame trakte kaupiasi dujos.
O apskritai, piktnaudžiaujant bananais, juose esantis 5-hidroksitriptaminas, kuris teigiamai veikia smegenis, gali ir pakenkti širdžiai.
Tęsiasi konkursas „Mano gražiausias augalas“ visiems augalų augintojams: gėlininkams, daržininkams, sodininkams. Skambinkite telefonu (8 41) 52 38 40, rašykite, siųskite nuotraukas el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., jei pražydo jūsų gėlė, jei išauginote gražų kopūstą, jei jūsų senelio sodintas kaštonas vis dar brandina vaisius. Papasakokite jūsų gražiausiojo augalo istoriją, mes ją išspausdinsime antradieniais ir kartą per mėnesį apdovanosime konkurso laimėtoją.
Rugsėjo mėnesio nugalėtojui – Cate Kendall romanas „Gucci mamos“.
