Sakoma, kad papartis žmonėms padeda pagerinti imunitetą, nes sugeria elektromagnetinius spindulius.
Redakcijos archyvo nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Paparčiai patinka visiems. Štai šiaulietė Jovita J. jau antrus metus augina kambarinį papartį, džiaugiasi jo sodria žaluma, bet šiek tiek yra nusivylusi, nes jos papartis vešlumu nusileidžia draugių auginamiems.
„Draugės negaili patarimų, kaip prižiūrėti šį augalą, - guodžiasi Jovita. - Tačiau, matyt, aš kažką ne taip darau. Laukiu jūsų patarimų“.  

Vienuolika tūkstančių
Vieni iš pačių seniausių, o gal ir patys seniausi planetos augalai paparčiai populiarūs visame pasaulyje – priskaičiuojama per 11 tūkstančių rūšių. Vien Lietuvoje auga dvidešimt dvi rūšys. Ir, tiesą sakant, augdami miškuose, gyvūnų ir žmonių mindžiojami, jie tiesiog klesti.
Kitas dalykas yra kambariniai paparčiai, kurie jau yra gerokai išlepę ir kaprizingi.
Nors pagal visus parametrus kambariniai yra natūraliai augančiųjų broliai.
Šie sporiniai, dažniausiai vasaržaliai, daugiamečiai žoliniai augalai turi mėsingą šakniastiebį, kurio viršūnėje nuolat išauga bent vienas didelis lapas. Visų paparčių lapų apatinėje pusėje būna susitelkusios sporos, kurios, esant palankiai drėgmei ir šilumai, sudygsta ir išauga į naują augalą.
Tada tiesiog sunku pastebėti, kaip ir kada atsiranda paparčių „vaikučiai“.

Kambariniai – ilgalapiai ir širdžialapiai
Tik kambariniai paparčiai yra kilę ne iš mūsų miškų, o iš Azijos, Amerikos, Australijos tropikų. Todėl labai mėgsta šilumą ir drėgmę.
Vieni iš kambarinių būna ilgalapiai, kiti - širdžialapiai paparčiai (specialistų dar vadinami inkstpaparčiais).
Ir vienokie, ir kitokie kambariniai paparčiai yra labai gražūs, dekoratyvūs: vienų ilgi lapai svyra žemyn, kitų – ne.
Tad jei Jovita augina širdžialapį papartį, tai jo lapai niekada neišaugs ilgi.

Priežiūra – labai paprasta
Specialistai teigia, kad kambarinių paparčių priežiūra labai paprasta.
Pirma, jie nemėgsta tiesioginių saulės spindulių ir ryškios šviesos, tad laikyti papartį galima ir tamsiausiame kambario kampe ar ant šiaurinės palangės.
Antra, tinkamiausia temperatūra paparčiams yra 15-17 laipsnių šilumos. Trečia, paparčiai netgi labiau nei kaktusai mėgsta televizorių ir kitokios buitinės technikos spinduliavimą.
Ketvirta, paparčių niekada neperlaistysite, ypač vasarą, jei tik iš vazono padėklo išpilsite vandenį, kad neužsistovėtų.
Penkta, papartį reikia nuolat purkšti minkštu vandeniu. O tai dviguba nauda: nenuruduos lapų galiukai, o kambaryje nebus sauso oro.
Šešta, tręšti būtina pakaitomis mineralinėmis ir organinėmis trąšomis kas porą-trejetą savaičių (bet tik ne žiemą!) ir papartis tiesiog suvešės.
O štai paparčių dauginimusi rūpintis neteks – tai padarys jie patys. Kas metus, dvejus, trejus tik reikia atidalyti nuo pagrindinio, vadinamojo motininio augalo, dalį kero ar ant ūsų susiformavusius ūglius ir pasodinti į lengvą žemę – durpes, kompostą.
Jaunų ūglių nereikia tręšti, kol jie neišaugina trijų-keturių lapų.

Kad nenustekentų ligos
Kad ir sako specialistai, jog paparčiai ištvermingi, vis dėlto ir juos įvairios ligos bei negandos stekena.
Pavyzdžiui, jei apatinėje paparčių lapų pusėje atsiranda rudų taškelių, brūkšnelių, apskritai, lapai gelsta, ruduoja, vadinasi, patalpoje per daug sausas oras. Kasdien papartį nupurkškite.
Jei lapai darosi balkšvi, matosi ant jų lyg ir nudegimo žymės – skubiai perneškite papartį į tamsesnę vietą, nes augalą nudegino tiesioginiai saulės spinduliai.
O jei nauji lapai neauga, vadinasi, papartį būtina kuo skubiau patręšti.