Prieš merkiant į vandenį aguonų kotus reikia kelioms minutėms pamerkti į verdantį vandenį.
Redakcijos archyvo nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Jurga M. labai mėgsta aguonas – sako, kad tai pačios ryškiausios, pačios gležniausios gėlės. Tik gaila, kad paskutiniu metu net dekoratyvinės aguonos darželiuose nebeauginamos.

Žiedai – balti, rausvi, raudoni, violetiniai
Aguonos - tai vienmečiai iki 60 centimetrų aukščio išaugantys žoliniai augalai su pientakiais, kurie išskiria baltas, greitai tirštėjančias sultis.
Ant ilgų žiedkočių išsiskleidžiantys pavieniai žiedai dažniausiai džiugina akis itin raudona savo spalva, nors būna ir balti, ir rausvi, ir violetiniai. Labai greitai aguonų vainiklapius išnešioja vėjai ir augalas suformuoja vaisių dėžutes, kurios po kiek laiko nurudusios atveria akutes, pro kurias išbyra smulkios sėklytės.
Aguonų yra apie 120 rūšių, tik ne visos iš jų auga Lietuvoje. Čia dažniausios yra smiltyninės, dirvinės, rytinės, birulės ir daržinės aguonos. Žinoma, jei neskaičiuosime atvežtinių – dekoratyvinių.

Kartais gėlės, kartais piktžolės
Pakelėse, pagrioviuose, laukuose, dirvonuose augančios dirvinės aguonos stiebas status, nelabai šakotas, o lapai pailgi, plunksniškai suskaldyti, apatiniai - ilgais kotais, viršutiniai – be kotų.
Žydi dirvinės aguonos birželio–liepos mėnesiais ryškiai raudonais iki 7 centimetrų skersmens pavieniais žiedais. Vaisiuje – pailgoje dėžutėje - sunokusios smulkios juodos sėkliukės gali būti valgomos, nors šiaip dirvinės aguonos yra laikomos piktžolėmis.
Rytinė aguona – tai daugiametis žolinis iki 90 centimetrų aukščio išaugantis augalas. Jos žiedai šviesiai raudoni ir dideli - iki 15 centimetrų skersmens. Savaime ji auga Mažojoje Azijoje, o Lietuvoje auginama kaip dekoratyvinė gėlė.
Aguona birulė yra taip pat labai aukšta – iki metro, raudonai žydinti vienmetė gėlė. Ji pasižymi itin ilgu žydėjimu – gali žydėti visą vasarą. Tai Lietuvoje labai dažnas augalas ir laikomas piktžole, nes auga pagrioviuose ir javų laukuose kartu su rugiagėlėmis.

Daržinės – ir vaistas, ir nuodas
O štai daržinės aguonos ypatingu grožiu gal ir nepasižymi, bet nuo seno yra vertinamos dėl maistinių ir vaistinių savybių.
Tai vienmečiai žoliniai 60–120 centimetrų aukščio augalai, kurių lapai su stambiais pjūkliškais pakraščiais stipriai apkabina stiebus. Daržinių aguonų žiedai irgi gali būti įvairių spalvų - raudoni, balti, violetiniai ir dar kitokie. Žydi daržinės liepą, o sėklas – pilkas arba juodas, prinokina rugpjūtį.
Iš daržinių aguonų baltų sulčių gaminami nuskausminantys, baimės jausmą mažinantys, sausą kosulį slopinantys, bronchų bei virškinamojo trakto lygiuosius raumenis atpalaiduojantys vaistai.
Tačiau gydytis patiems aguonomis nepatariama, nes prie jų priprantama, visos aguonos dalys yra nuodingos, be to, aguonose esantis morfinas gali sukelti alerginę reakciją, odos niežulį ir kt.

Gardžiausias aguonų vyniotinis
Daržinių aguonų sėklos tinkamos naudoti konditerijos ir kulinarijos gamyboje. Sėklų aliejus naudojamas margarino gamyboje, išspaudos – gyvuliams šerti, tačiau dažniausiai sėklos naudojamos kepant pyragus ir sausainius.
Ko gero, pats tradiciškiausias, neskaitant apeiginių lietuviškų valgių – kūčiukų ir aguonų pieno, yra aguonų vyniotinis.
Jam reikės: 25 gramų mielių, 500 gramų miltų, 125 mililitrų pieno, dviejų kiaušinių, 500 gramų sviesto, 300 gramų cukraus, 150 gramų razinų. Reikia mieles ištrinti su dviem šaukštais cukraus, užpilti 6 šaukštus šilto pieno ir palaukti, kol mielės pradės „virti“ - maždaug pusvalandį.
Belaukiant reikia pamerkti razinas, nuplikyti ir sumalti aguonas, išplaktus kiaušinius supilti į likusį pieną su iškorėjusiomis mielėmis. Tada reikia po truputį supilti (nuolat maišant!) miltus, o gautą tešlą 10 minučių minkyti. Po to tešlą reikia pusvalandį kildyti.
Iškildinus vieną ketvirtadalį tešlos reikia labai plonai iškočioti, lakštą aptepti lydytu sviestu, užberti ant jo cukraus ir razinų. Ant pirmojo lakšto uždedamas taip pat apibarstytas antras ir trečias lakštas, o ant ant ketvirtojo lakšto be sviesto, cukraus ir razinų sudedamos ir sumaltos aguonos. Visi lakštai kartu susukami į vyniotinį, kuris dedamas į sviestu išteptą skardą ir aptepamas išlydytu sviestu.
Vyniotinį reikia bent pusvalandį pakildinti, o jau tada kepti orkaitėje 230 laipsnių karštyje, kol parus.

Aguonų yra apie 120 rūšių, tik ne visos iš jų auga Lietuvoje.
Redakcijos archyvo nuotr.