Prieš pusę amžiaus raktažolės pelenėlės žydėjo visose Vijolės upelio pakrantėse.
Redakcijos archyvo nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Jau daugiau nei septyniasdešimt metų Medelyne gyvenanti šiaulietė Pranė sako gražiausiomis gėlėmis laikanti raktažoles pelenėles, kurios jos vaikystės metais kiekvieną gegužę pražysdavo Vijolės upelio pakrantėje.
„Labai gaila, kad šių, pelenikėmis vadintų gėlių, jau nebegalėjau parodyti nė savo vaikams, o ką bekalbėti apie anūkus ir proanūkius, – sakė į redakciją paskambinusi ponia Pranė. – Todėl prašau – parašykite apie jas.“
500 raktažolių
Raktažolės iš raktažolinių šeimos augalų genties yra daugiametės žolės su pamatinių lapų skrotelėmis. Jų dažniausiai pavasarį išsiskleidžiantys įvairiaspalviai žiedai sudaro skėčius arba yra ant žiedynkočio, kol galų gale subrandiną vaisių – daugiasėklę dėžutę.
Šių augalų gentyje yra daugiau kaip 500 rūšių, iš kurių dauguma auginama lauke, o dalis – kambariuose kaip dekoratyviniai augalai. Tik Lietuvoje savaime auga dvi rūšys – pavasarinės ir pelenėlės.
Geltoni pavasario žiedai
Pavasarinė raktažolė išauga iki 30 centimetrų aukščio ir jų trumpas šakotas šakniastiebis apauga raukšlėtais šviesiai žaliais lapais, iš kurių pažastėlių ir išauga vienas ar keli žiedstiebiai.
Kiekviename žiedyne po 5–20 kvapių žiedų – geltonų su oranžiškai raudonomis dėmelėmis žiotyje. Tie žiedeliai dėžutėse ir subrandina pusantro milimetro ilgio tamsiai rudas sėklas.
Beje, kadangi raktažolių žiedai panašūs į raktų ryšulėlius, šie augalai ir pavadinti Šventojo Petro rakteliais, nors lotyniškai raktažolės vadinamos primulėmis.
Žydi pavasarinės raktažolės balandį ir gegužę sausose pievose, dirvonuose, pakelėse, šlaituose, miško aikštelėse. Ir, žinoma, kai kurios jų veislės auginamos darželiuose.
Pirmas vaistas nuo kosulio
Paprastoji raktažolė pasižymi ir gydomosiomis savybėmis. O kaip vaistas tinka visos jos dalys: tiek lapai, tiek žiedai, tiek šaknys.
Pirmiausia raktažolės padeda atsikosėti, todėl yra vaistažolių arbatų sudėtinė dalis. Šaknys pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Dar jomis gydomas tracheitas, bronchitas, bronchopneumonija.
Nuo seno žmonės raktažolių šaknis naudoja sergant kokliušu, astma, podagra, esant neuralginiams skausmams. Raktažolėmis gydoma taip pat nuo reumato, krūtinės skausmų, galvos svaigimo, nuomario, slogos bei daugelio kitų ligų.
Tarp kitko, lapai dažnai naudojami ir vitamininėms salotoms, nors juose esantys eteriniai aliejai pavojingi alergiškiems žmonėms.
Subtiliosios pelenėlės
Raktažolių pelenėlių Lietuvoje jau ne daug kur pamatysi – ne veltui jos įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Tai vienos iš subtiliausių pavasarinių gėlių, kurios mėgsta šlapius durpinius dirvožemius.
Tai daugiamečiai malonaus kvapo žoliniai augalai su plikais lapais, kurių apatinė pusė lyg miltuota, lyg pelenuota. Ant kelių žiedynkočių viršūnėlių – skėtiškas žiedynas iš 5–15 šviesiai violetinių žiedų su geltonomis dėmelėmis žiotyse.
Žydi pelenėlės gegužės ir birželio mėnesiais. O auga jos dažniau Lietuvos šiaurėje nei kitose regionuose.
Dekoratyvinės – namams
Daug kas raktažoles, dažniau vadinamas primulėmis, augina ir kaip kambarinius dekoratyvinius augalus. Juolab kad jų yra išvesta tokia daugybė veislių, žydinčių net žiemą.
Dar daugiau – jos skiriasi nuo mums įprastų laukinių rūšių tiek savo vešlumu, tiek spalvų įvairove. Ir jos yra pakankamai ištvermingos – gali būti laikomos ir tarp dvigubų langų, ir prieškambariuose, ir koridoriuose, ir laiptinėse.
Pavyzdžiui primulė floribunda ir kewensis geltoni žiedai išsiskleidžia vasarį ir kovą, malacoides – žydi rožiniais, raudonais, violetiniais, baltais žiedais. O obconica ilgai žydi rožiniais, raudonais, baltais, violetiniais, melsvais žiedais
Beje, peržydėjusias primules pavasarį patariama sodinti į lysvę, o rudenį – atgal į vazonus. Jas rekomenduojama laistyti saikingai ir nedažnai, tręšti – kas dvi savaites ir šalinti nudžiūvusius žiedus.
Paprastoji raktažolė pasižymi ir gydomosiomis savybėmis. O kaip vaistas tinka visos jos dalys: tiek lapai, tiek žiedai, tiek, šaknys.
Redakcijos archyvo nuotr.
