Z. Garnys demonstruoja šilumos kaupiklį – termoizoliacinės medžiagos dėtuvę ir į ją pilamų granulių pavyzdį.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS
Naujai statomuose privačiuose namuose būtinai rasime arba židinį, arba krosnelę. Tai ne tik būdas apšildyti patalpas, bet ir interjero dalis. Juk kaip smagu šaltais žiemos vakarais sėdėti prieš malonią šilumą skleidžiančias, šokinėjančias liepsnas...
Šiuo metu parduodamų kieto kuro krosnelių įvairovė išties didelė. Kalbėdamiesi su Zenonu Garniu, žmogumi, kurio darbas tiesiogiai susijęs su židiniais bei krosnelėmis, bandėme išsiaiškinti, ką šiuo metu labiausiai vertina pirkėjai. Kuo geras vienas ar kitas modelis arba ko jam trūksta?

Šilumą akumuliuojančios krosnelės
Nedidelę ekskursiją pradėjome nuo aukštos, kompaktiškos, malonaus dizaino, šilumą akumuliuojančios krosnelės. „Visi dabar ieško tokios krosnelės, kad toji išliktų ilgai šilta ir mažai suvartotų kietojo kuro, ir būtų ekologiška, – pasakoja Z. Garnys. – Gamintojai šito ir siekia. Štai vienas šilumą akumuliuojančios krosnelės modelis turi 60 kilogramų šilumą akumuliuojančios (kaupiančios) medžiagos. Kūrenant, medžiaga sugeria išsiskiriančią šilumą, o po to, krosnelei atvėsus, akumuliuojanti medžiaga dar 16–18 valandų skleidžia ją į aplinką.“
Kitaip tariant, parėjus namo po darbo ir pakūrenus kelias valandas, šiluma patalpose jausis iki pat kitos dienos vakaro. Žinoma, dar su sąlyga, kad pro plyšius sienose nešvilpia vėjai. Nes patalpų plotas ir namo šiluminė varža – viena svarbesnių sąlygų.
Akumuliuojanti šilumą krosnelė (jų esama įvairiausių formų bei dydžių), anot pašnekovo, efektyvi tik toje patalpoje, kurioje pastatyta. Šilumos po visą namą jį neskirsto, o efektyviai apšildo maždaug 60–70 kv. metrų ploto. Dažnai tokia malkomis ar briketais kūrenama krosnelė naudojama kaip alternatyva dujiniam arba geoterminiam šildymui (taupo dujas).
Dvigubo stiklo durelės atspindi šilumą atgal į degimo kamerą, dėl to sumažėja per didelis šilumos išspinduliavimas per stiklą, o durelės degimo metu išlieka švarios. Krosnelėje gali būti sumontuota sistema, įgalinanti paduoti į degimo kamerą orą iš lauko, taip patalpoje oras lieka visados šviežias.
Kitur, kaip akumuliuojanti ir apdailos medžiaga, naudojamas smiltainis. Masyvūs, apie 15 kg sveriantys smiltainio blokai ne tik akumuliuoja šilumą, bet ir paslepia tai, kas „nereikalinga“. Vieną iš mūsų apžiūrėtų krosnelių buvo galima lengvai pasukti pagal vertikaliąją ašį, taigi eksploatuojant ją galima pasukti į norimą kambario vietą.

Šilumą akumuliuojantys židiniai kaupikliai
Šitoks židinys turi ant išėjimo į kaminą uždėtą vadinamąjį „termoboksą“ – termoizoliacinės medžiagos dėtuvę. Į dėtuvę pilamos bekvapės granulės (4 maišai po 25 kilogramus kiekvienas), per kurias eidamas karštas dūmas atiduoda šilumą. Vėliau 7–8 valandas šiluma ortakiais yra grąžinama į patalpas. „Taigi krosnelė apšildo tik vieną konkrečią patalpą, o židinys gali apšildyti keletą jų“, – teigia pašnekovas.
Dėl savo kompaktiškumo, termobokso sistema neužima daug vietos, greitai sumontuojama ir yra alternatyva šilumos kaupimo žiedams. Su bet kurio tipo šilumos kaupikliais sumažinamos šilumos išlaidos, o kadangi prireikia mažiau kuro, dar saugoma ir gamta.
Į mūsų pastabą, kad vadinamasis termoboksas neatrodo estetiškai ir vargu ar papuoš interjerą, Z. Garnys atsako, kad sumontavus jo nesimatys – šilumą kaupiantis termoboksas „paslepiamas“ po apdaila. Vis dėlto krosnelės tokio trūkumo neturi – jos jau „apdailintos“ gamintojo.
Židinių kapsulės skiriasi kaina ir techniniais parametrais. Štai vienos firmos ketaus kapsulė viduje turi šamoto – akumuliuojančios medžiagos. Be to, čia įrengtas antrinis oro degimas, kad nebūtų vartojamas degimui patalpose esantis oras. Paimtas iš lauko oras sušyla, patenka į degimo kamerą ir, uždarius pirminį oro padavimą bei pravėrus antrinio oro padavimo sklendę, išeina dujų mišinys, kuris nėra išmetamas į lauką per dūmtraukį, bet čia pat sudeginamas. Taip pasiekiama kietojo kuro ekonomija.

Židiniai su vandens šilumokaičiu
Tai kita populiari židinių grupė. Juos galima jungti prie dujinio šildymo į bendrą sistemą. „Jei esi namuose, – pasakoja Z. Garnys, – dujiniu katilu sušildai sistemą, kuri dėl termostato vėliau atsijungia. Tada šildymą perima židinys su vandens kontūru, kurio paskirtis yra kaupti šiluminę energiją. Šio modelio šilumokaityje panaudoti 56 litrai vandens, o įšildymo efektyvumas prilygsta 32 kilovatų katilui. Efektyviausiai šitoks židinys dirba prijungtas prie akumuliacinės talpos – vandens rezervuaro, kur perduodamas šilumos perteklius. Židiniui užgesus, cirkuliacinis siurblys pašildytą vandenį grąžina iš cirkuliacinės talpos vėl į sistemą. Taigi ir šiuo atveju būtų taupomos malkos bei kūrenimui skirtas laikas.
Pašnekovo teigimu, šilumą akumuliuojantys ir vandeniniai židiniai šiuo metu bene populiariausi.

Židinių kapsulės, turinčios antrąjį oro degimą, ne vien taupo malkas, šilumą, bet ir mažiau teršia gamtą.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.