Žalčialunkis ankstyvą pavasarį visus džiugina kvapiais žiedais, o rudenį – nuostabiai gražiomis ir ypač nuodingomis uogomis.
Redakcijos archyvo nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulietė Stanislava sako jau seniai pasigendanti vieno ankstyvą pavasarį pražystančio augalo – žalčialunkio. Dar prieš kelis dešimtmečius jo krūmų apie Šiaulius būta daugybė, o dabar ir su žiburiu nerasi.
„Gal tyčia šiuos augalus išnaikino žmonės, nes nuodingi? Bet juk nereikia visko, kas gražiai žydi, į namus tempti ar į burną dėti“, – svarsto ponia Stanislava.

Žalčialunkis, mėšlalunkis, plėštalunkis...
Žalčialunkis, kurio lotyniškas pavadinimas Daphne, priklauso timelėjinių augalų šeimos genčiai. Tai visžaliai ir lapus metantys nedideli krūmai, kurie yra paplitę Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje ir Australijoje.
Šie augalai ankstyvą pavasarį visus džiugina kvapiais žiedais, o rudenį – nuostabiai gražiomis ir ypač nuodingomis uogomis.
Ne veltui Lietuvoje žalčialunkis dar vadinamas mėšlalunkiu, mėšlungiu, plėštalunkiu, vilkakarniu, žaltplunksniu.
Tiesa, mūsų šalyje auga tik viena iš daugybės šio gražaus ir pavojingo augalo rūšių – paprastasis. Apie kitas rūšis sakoma, kad jos dar kvapesnės, gražesnės ir dar pavojingesnės. Tačiau kadangi jos auga toli – Altajuje, Butane, Kaukaze, Alpėse, pasakojimas bus apie apgaulingą paprastojo grožį.

Nepaprastai paprastas
Paprastojo žalčialunkio krūmai auga visoje Europoje, ir Azijos vakaruose, o Lietuvoje jie yra pamėgę ūksmėtus, drėgnokus lapuočių ir mišrius miškus, krūmais apaugusius upių ir ežerų šlaitus.
Tai ne itin šakotas nuo pusmetrio iki pusantro metro aukščio išstypstantis krūmas su plikomis gelsvai pilkomis šakomis. Lapeliais apaugę tik žalčialunkių šakų galiukai ir tie lapeliai savotiškai gražūs – viršus yra ryškiai žalias, apačia pilkšvai žalsva.
Tačiau visa žalčialunkio grožybė – tai kvapūs jo žiedai. Juos sudaro violetiškai rausvi bekočiai taurėlapiai. Jie po tris pražysta pernykščių nukritusių lapų pažastyse kovą–balandį, o jei žiema šilta ir trumpa, tai ir vasarį.
Rudenėjant vietoj žiedų žalčialunkiai pasipuošia skaisčiai raudonomis uogomis – sultingais kaulavaisiais.
Tai labai labai įspūdingas augalas, patraukiantis kiekvieno – ypač vaiko – akis.

Mirtinai nuodingas
Tačiau nereikia pamiršti, kad visas šis gražuolis yra labai nuodingas.
Jei ant odos patenka jo sulčių, garantuotas sudirginimas ir deginimas. O jei kam kiltų mintis pakramtyti žalčialunkio šakelę, sutins lūpos, burnos ertmė bus lyg išdeginta, o ir dantys nuo to gali pradėti kristi.
Ypač nuodingi gražieji vaisiai – 10 jų yra mirtina dozė vaikui, kiek daugiau ir suaugusiam.

Nepatariama ir žalčialunkių pavasarį skinti puokštėms – pavojingas vien jo svaiginantis aromatas.
Taip yra todėl, kad žalčialunkio žieduose yra gliukozido dafnino ir eterinių aliejų, žievėje – alkaloidų giminaičio mezereino.
Patekusios į žmogaus organizmą, šios medžiagos sukelia didžiulį pavojų. Neurotoksinas, kurio yra sultyse, veikia centrinę nervų sistemą ir inkstus, komplikuotais atvejais gali visiškai neišsiskirti šlapimas, išsivystyti ūmus inkstų nepakankamumas.
Žiedadulkės gali sukelti akių ir kvėpavimo takų pažeidimus.
Tad nuo menkiausio kontakto su žiedais, sultimis ar vaisiais prasideda burnos deginimas, seilėtekis, skausmingi pilvo diegliai, viduriavimas. O jei to nepaisoma ir nesikreipiama į gydytojus, galima netekti sąmonės ir net mirti.
Tačiau žalčialunkis yra naudojamas medicinoje – iš jo gaminamos įvairios ištraukos, užpilai sąnarių skausmams malšinti.

Atsparus oro taršai
Todėl žalčialunkio nerekomenduojama auginti prie namų, soduose, kur jis gali būti lengvai pasiekiamas vaikams, o ir sugundyti suaugusius.
Tačiau paprastojo žalčialunkio brolis – kvapusis, kaip tik rekomenduojamas auginti miestuose, parkuose, alpinariumuose – jis yra labai atsparus užterštam orui, ligoms, kenkėjams ir tik per didžiausius šalčius apšąla.
Tai gražus atvežtinis augalas, kuris pasižymi visomis blogomis ir geromis paprastojo savybėmis.
Tiesa, jis užauga tik iki pusmetrio aukščio, jo šakelės plaukuotos, kvapūs rožiniai žiedai išsiskleidžia gegužę, o jo vaisiai – smulkūs, gelsvai rudi kauliukai.