Surfinijos vėžimėlyje – tikra sodo puošmena.
Laimutės LAURINAITIENĖS nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulietė Laimutė Laurinaitienė į redakciją atsiuntė vasarišką nuotrauką ir laiškelį.
„Dievinu gėles, – rašo ponia Laimutė. – Gyvename nuosavame name, tai gėlių tikrai netrūksta. Ir aš nebijau eksperimentuoti – gėles sodinti senuose batuose, kibiruose, pintinėse. Tai išties pagyvina sodą ir aplinką. O didžiausias malonumas, kurio dabar nekantriai laukiu kiekvieną dieną, – pasiraitoti rankoves ir bristi į žemę. Mano pasididžiavimas – Mamos dienos proga sūnaus padarytas karutis gėlėms, – puikuojasi jau kelis metus sode džiugindamas akis ir sielą.“

Populiariausios tarp gėlių
Petunijos ir jų hibridai – surfinijos – dabar yra vienos iš populiariausių vienmečių gėlių, kurių selekcija pradėta beveik prieš 200 metų.
Šių gėlių tėvynė – Pietų Amerika. Tropiniuose regionuose auga apie 35 jų daugiametes rūšis. Ir pavadinimas „petunijos“ yra kilęs Brazilijoje: petun – tabakas. Iš tiesų šios gėlės panašios į tabaką ir priklauso tai pačiai... bulvinių šeimai. Europoje petunijomis susižavėta dar 1820 metais.
Petunijų šaknys nedidelės, stiebai – labai šakoti, ir išaugantys iki 35–40 centimetrų aukščio. Lapai – nelabai įspūdingi, apaugę plaukeliais.
O štai žiedai, išaugę viršūnėse arba pažastyse ant trumpų žiedkočių, yra taisyklingi, panašūs į piltuvėlius ir labai spalvingi. Būna įvairių spalvų – tik ne sodriai geltoni ir oranžiniai.
Pagal žiedų dydį petunijos skirstomos į stambiažiedes (žiedai iki 13 centimetrų skersmens), daugiažiedes (iki 8 centimetrų skersmens) ir smulkiažiedes (iki 4 centimetrų).
Žiedai subrandina įvairius vaisius – dėžutes, kurių kiekvienoje po 100–300 sėklų.
Pasėtos smulkiažiedės petunijos pražysta po 70–75 dienų, stambiažiedės – dviem savaitėmis vėliau.

Hibridai – surfinijos ir kalibrachojos
Dvidešimtojo amžiaus antrojoje pusėje mokslininkai ir praktikai išvedė unikalius petunijų hibridus – surfinijas, kurių stiebai svyrantys, lankstūs, o žiedų viduriukai yra su tamsiomis ar šviesiomis dėmėmis.
Kaip ir visi hibridai, surfinijos sėklų nebrandina, todėl yra dauginamos tik auginiais. O jei sėklos ir sudygsta, augalas būna skurdus ir neatitinka veislės požymių.
Surfinijų auginiai pjaunami kovo–balandžio mėnesiais ir puikiai įsišaknija 12–16 laipsnių šilumoje.
Beje, ne taip seniai paplito svyrančiosios petunijos, kurios vadinamos kalibrachojomis.
Tai puikūs augalai, smulkiais gelsvais, ryškiai rožiniais, raudonais ir violetiniais žiedeliais. Jos irgi dauginamos tik auginiais.

Auginti šviesoje ir šilumoje
Petunijos ir surfinijos mėgsta saulėtas, nuo vėjų apsaugotas vietas. Rekomenduojama pilnavidures ir stambiažiedes auginti balkonuose, terasose.
Šiaip dirvai šios gėlės nėra išrankios – puikiai auga priemolyje arba priesmėlyje. Laistyti jas rekomenduojama dažnai, o tręšti – visą vasarą.
Taip pat būtina nuolat nuskinti peržydėjusius žiedus, kad petunijos ir surfinijos kuo ilgiau žydėtų.
Dar reikia rūpintis, kad petunijų ir surfinijų neapniktų ligos. Joms labai kenkia šaknų puviniai, pilkieji puviniai, miltligės, dėmėtligės, virusai.
Pažeistas šių ligų petunijas ir surfinijas būtina išrauti ir sunaikinti.
O šiaip, jei yra pakankamai šviesos, drėgmės ir trąšų, surfinijos su petunijomis greitai auga ir žydi iki pat vėlyvųjų šalnų.
Ypač gražiai surfinijos atrodo sukomponuotos su kitomis gėlėmis – lakišiais, cimbžiedomis, šlamučiais – pakabinamuose krepšiuose, loveliuose, gėlinėse, statinėse, vežimuose, o kalibrachojos – suderintos su lobelijomis, sanvitalijomis, diascijomis, fuksijomis, nemezijomis, suteromis.