Poliruotų baldų paviršiaus įbrėžimus galima paslėpti tą vietą patrynus skudurėliu su trupučiu reikalingos spalvos batų tepalo.
Veidrodžius patogu valyti į degtinę arba odekoloną pamirkyta vata. Galima tam naudoti vandenį su trupučiu skalbinių mėlio, kas veidrodžiui suteiks žvilgėjimą. Tam tikslui taip pat tinka skiestas arbatos nuoviras.
Pageltusią vonios emalę valome druska ir actu.
Vonios plyteles valome acto ir vandens mišiniu (1:5). Arba galima vartoti muilo tirpalą, į kurį įpilame šiek tiek amoniako.
Šviesiomis aliejinių arba emalinių dažų spalvomis padengtus paviršius valome vandeniu be muilo ar kitokio šarmo, nes tada dažai įgauna purviną atspalvį. Galima į vandenį įpilti amoniako (1 litrui – vienas arbatinis šaukštelis) – tai pašalina purvą ir suteikia blizgesio. Nuplautus paviršius valome sausu skudurėliu, kad neatsirastu gelsvų dėmių ar nubėgimų.
Emaliuotų vonių negalima valyti abrazyvinėmis medžiagomis ar rūgštimis – šitaip pažeidžiama emalė.
Nauja šluota, vanta ar šepetys tarnaus ilgiau, jei prieš naudojant panardinsime į karštą, muiluotą vandenį.
Baltos dėmės poliruotuose paviršiuose, atsiradusios dėl kontakto su karštais daiktais, išnyks, jeigu tas vietas pavalysime vilnone skepeta, suvilgyta spirite bei aliejuje.
Nedera langų plauti muilu, kuris po to ant stiklo sukuria sunkiai pašalinamą plėvelę.
Stiprus acto tirpalas (1 šaukšas litrui vandens) pašalina ant stiklo arba veidrodžių atsiradusias dėmes.
Sūriu vandeniu suvilgytas šepetys padės atnaujinti auksinę šiaudinių dirbinių spalvą.
Kilimo spalvos atsigaus, jeigu iš vakaro jį pabarstysime smulkia druska, o kitą dieną druską pašalinsime minkštu, švariu, drėgnu skudurėliu.
Grindų su linoleumo danga nedera plauti karštu muiluotu vandeniu, amoniaku arba skalbimo milteliais – dėl tos priežasties linoleumas praranda pirmykštę spalvą ir savybes. Geriau plauti šiltu vandeniu su ūkišku muilu. Baigus nuskalaujame ir nusausiname.
Linoleumo grindys tarnaus ilgiau, jei kas trys mėnesiai jas įtrinsite vaško, parafino ir terpentino mišiniu (1:1:5). Mišinys sumaišomas jį pakaitinus.
Parketo grindis naudinga prašluostyti šaltame vandenyje sudrėkintu skuduru, kur įpilta glicerino (šauktas glicerino stiklinei vandens). Nerekomenduojama parketo plauti karštu vandeniu.
Retsykiais naudinga virtuvinės spintelės vidų pašluostyti skudurėliu, sumirkytu acte. Tai pašalina nereikalingus kvapus.
Chromuotus paviršius valome skudurėliu, suvilgytu muiluotame vandenyje.
Nikeliuoti paviršiai valomi specialiomis priemonėmis. Jų neturint, galima pasidaryti košelę iš dantų pastos ir trupučio amoniako. Pasidaryta koše padengiame valomą paviršių, o kai ji išdžiūsta, nublizginame sausu milo gabalėliu.
Fajanso indų su piešiniais negalima plauti karštu vandeniu arba šveisti soda, kad nepažeistume glazūros. Tam tinka šiltas vanduo ir ūkiškas muilas, o dar geriau – garstyčių milteliai.
Kad stalo įrankiai blizgėtų, juos galima nuvalyti žalia bulve. Nepakenks ir keletas lašų citrinos sulčių.
Porceliano indus plauname vandeniu, kur įpilta truputis amoniako.
Plaunant krištolo indus karštu vandeniu, jų spindesys blanksta, o paviršius pasidengia mikroįtrūkimų tinkleliu. Jeigu išplovę nuvalysite vilnone skepeta ir skalbinių mėliu dažytu krakmolu, indai spindės labiau.
Tamsias sidabrinių bei pasidabruotų indų apnašas pašalinsime juos nuplovę šiltu, muiluotu vandeniu bei nuvalę minkštu audiniu, sudrėkintu amoniako ir kreidos (arba dantų pastos) mišinyje. Po to belieka nuskalauti šiltu vandeniu ir gerai nusausinti.
Sidabrinius, pasidabruotus arba melchioro indus atnaujinsime juos plaudami šiltu vandeniu su soda (50 g sodos 1 litrui). Galima taip pat plauti šiltu, muiluotu vandeniu su amoniaku (1 šaukšas 1 litrui vandens). Po to indus būtina nuskalauti bei gerai nusausinti skudurėliu.
Parengė Romualdas BALIUTAVIČIUS
