Agronomės S. Gumbakienės teigimu, anksti sėjant Lietuvoje įmanoma gauti dvejus bulvių derlius per sezoną.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualdas BALIUTAVIČIUS
Pavasarėja. Saulė vis labiau kopia į zenitą, vis labiau įšyla orai ir žemė. Metas pavasario sėjai. Darbo užtenka netgi turint kelis arus žemės, o jeigu daugiau... Ir bene kiekvieną pavasarį iškyla tas pats, jeigu ir ne hamletiškas, tai vis tiek gana svarbus klausimas: kada ir nuo ko pradėti darbus darže, sode arba gėlynuose?
Atsakyti padės agronomė Sigita Gumbakienė.
Pasirūpiname sodu ir vejomis
„Prieš ką nors darant lauke, reikia sulaukti šiltų orų ir kad iš dirvos išeitų pašalas. O pradedame nuo sodo: kai vidutinė paros temperatūra, tiek dieną, tiek naktį, nusistovi ne mažiau kaip 4 laipsniai šilumos, galime purkšti medžius ir krūmus preparatais nuo ligų bei kenkėjų. Dažnai jų sudėtyje esama ir augalams reikalingų trąšų. Kitas žingsnis – baliname sodo medžius. Apsauginis sluoknis saugo ne tik nuo kenkėjų (kalkės juos naikina), bet ir nuo pernelyg kaitrių saulės spindulių“, - pasakoja S. Gumbakienė.
Reikėtų prisiminti ir vejas. Pavasarį jos tręšiamos, kad greičiau atsigautų po žiemos. Jei šlapesnėse vietose randame augant samanas, vejų dirvą būtina nurūgštinti specialiais preparatais.
Vakarop, kai oras atvėsta, galima toliau sėkmingai darbuotis viduje – sėti sėklas sėjinukams, taip pat ant palangių galima auginti prieskonines arba kitokias daržoves: pipirnes, krapus, petražoles, mairūnus, lapinius ridikėlius, bazilikus, laiškinius svogūnus... Salotas ant palangės auginti sunkiau – jos mėgsta saulę, kitaip išstypsta. Orams gerai įšilus pradedame sėti ir sodinti šiltnamiuose: ridikėlius, ankstyvųjų veislių morkas ir kt.
Vidutinei paros temperatūrai persiritus per 10 laipsnių rekomenduojama sodo medžius ir krūmus nupurkšti stipresniais cheminiais preparatais.
Kai vidutinė paros temperatūra pasidaro teigiama, galima pradėti nudenginėti rožių krūmus, nukarpyti pašalusius daigelius. Mulčius pašalinamas tik orui gerokai įšilus, kai vidutinė paros temperatūra priartėja prie 10 laipsnių.
Gėlynuose prie namų dažniausiai sėjami vienmečiai augalai, kurių daigelių galima pasiruošti iš anksto. Sniegui nutirpus žemė sukasama, kad greičiau džiūtų. Galima dar pabarstyti kompleksinėmis trąšomis.
Žemė pradžiūvo? Į daržą!
Paskui einame darbuotis į daržą. Jei žemė pakankamai sušilusi ir išdžiūvusi (iš rankos paleista gniūžtė žemių nukritusi subyra), imamės sėjos. Sėjame viską iš eilės: antrąją partiją ridikėlių – po to, kai suvalgėme šiltnaminius, krapus, salotas, žirnius, ankstyvųjų veislių morkas ir kt. Orui visiškai sušilus, kai šalnų tikimybė tik teorinė, lauke sėjame kopūstus arba jų daigus, agurkus, kitas šiltamėges kultūras. Jeigu šiltnamis šildomas, jame jau seniai galima augintis daigus. Jeigu ne – daržoves sodiname tik tada, kai vidaus temperatūra dieną ir naktį laikysis apie 10 laipsnių.
Kokios daržovės atspariausios žemoms temperatūroms?
Anot agronomės, šalčiui atsparūs yra ridikėliai, krapai, salotos, špinatai, ankstyvosios daržovių veislės apskritai.
Lietuvis be bulvių – lietuvis be ateities. Kada anksčiausiai galima sodinti bulves?
„Jei leidžia oras, yra, kas bulves sodina jau balandžio pradžioje, - teigia S. Gumbakienė. - Neretai ūkininkai, auginantys pardavimui, per neilgą lietuvišką vasarą įsigudrina nuimti dvejus bulvių derlius. Vos tik į lauką gali įvažiuoti traktorius, ir sodina. Tiesa, antro sodinimo bulvytėms ne visada pavyksta pasiekti brandą, bet greitam valgymui ar pardavimui visiškai tinka. Tam nebūtina turėti dešimtis hektarų. Ir nedidelių sodo sklypų savininkai gal anksti pavasarį sukasti žemę, o jai pradžiūvus - pasisėti bulvių.“
Pirmosioms bulvėms sudygus, jos nakčiai pridengiamos dėl galimų šalnų. O kasame ir skanaujame prieš Jonines. Nukasus vienas, sodinamos kitos. Aišku, ne visos bulvių veislės tam tinka, o tik ankstyvosios, kurių vegetacijos laikotarpis trumpesnis. Dar daug kas priklauso ir nuo oro: kiek bulvės gauna kritulių ir saulės, kiek jas puola kenkėjai ir ligos.
Alternatyva „chemijai“
Dažnas yra nusistatęs prieš chemiją maiste. Tačiau ūkininkai, ypač auginantys daržoves pardavimui, ją naudoja „į kairę ir į dešinę“...
Pasak agronomės, augalai kaupia savyje kenksmingas medžiagas. Nuplauti galima daržovių paviršių, bet iš vidaus nieko neišimsi. Ir mirkymas vandenyje nieko neduos. Tačiau šiuo metu jau galima įsigyti ekologiškų augalų sėklų ir biologinių preparatų, naikinančių augalų ligas ir visus jų kenkėjus. Aišku, jie brangesni už cheminius. Be to, biologinius preparatus rekomenduojama naudoti dažniau, nes jie veikia ne taip agresyviai: nėra taip, kad nupurškus, rytą rastum visus vabalus gulinčius kojomis į viršų. Biologiniai preparatai žmogui yra nekenksmingi.
O trąšų poreikį mažina ir dirvos pagerintojai. Turint galimybę, komposto galima pasidaryti ir patiems, nebūtina pirkti. Į tam skirtą vietą pilame bulvių lupenas, pūvančias daržoves, bulvienojus ir kt. Užpilama žemėmis, per vasarą kelis kartus perkasama. Kitą pavasarį turėsime puikaus komposto. O jeigu dar kas augina sliekus – galima „įdarbinti“ ir juos. Perleisdami per save kompostą, sliekai jį fermentuoja - gamina biohumusą. Maišant biohumusą su durpių substratu, papildomų trąšų nebereikia.
Kol už lango minusinė temperatūra, prieskonines daržoves ir sodinukus galima sėkmingai auginti ir ant palangių.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
