Juodosios tuopos Lietuvoje retos – nors parkuose, sodybose jų pasitaiko, ypač pietinėje šalies dalyje, kur žemė laidi, smėlėta.
Redakcijos archyvo nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulietis Kazys laukia nesulaukia pavasario, nes nori tradiciškai pasigaminti įvairių vaistų iš išbrinkusių medžių pumpurų. Jis ypač vertina kvapius tuopų pumpurus, kuriais gydosi visas peršalimo ligas ir žaizdas.
Ypatingas medis
Taip, tuopa iš gluosninių šeimos yra ypatingas medis, nes ir liaudies vadinamas ypatingais vardais – jovaras, jievaras, topolis...
Apskritai tai stambūs su stora ir giliai suaižėjusia žieve medžiai, kurių žirginiai pasirodo lapams skleidžiantis. Tuopų pumpurai naudojami vaistams gaminti, parfumerijoje, kosmetikoje, mediena – dažniausiai celiuliozės gamyboje.
Nors gentyje yra per šimtą rūšių, tačiau Lietuvoje auga tik kelios – baltoji, balzaminė, lieknoji, juodoji, piramidinė, drebulė, pilkoji.
Baltoji, kuri auga Europoje, išskyrus Skandinaviją, Šiaurės Afrikoje, dėl sidabriškai baltų lapų laikoma gražiausia, juodoji, kurios randama didesnėje Europos dalyje, vakarų Azijoje, šiaurės Afrikoje palei Viduržemio jūrą, – rečiausia tuopa.
Baltosios – juodosios
Baltosios mėgsta drėgnas vietoves ir labai greitai auga: išauga iki 27, kartais – ir iki 45 metrų aukščio, jų kamieno skersmuo siekia 1,5–3 metrus ir išgyvena iki 300–400 metų.
Beje, baltoji tuopa, kuri auga Pajūrio miestelyje, Šilalės rajone, yra saugoma kaip gamtos paminklas – jos kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – 655 centimetrų, o aukštis apie 40 metrų.
Šių medžių lajos būna plačiai išsikerojusios, lapų viršutinė pusė plika, žalia, apatinė – su baltais plaukeliais, o dauginasi baltosiomis šaknų atžalomis.
Juodosios tuopos Lietuvoje retos – nors parkuose, sodybose jų pasitaiko, ypač pietinėje šalies dalyje, kur žemė laidi, smėlėta. Šių tuopų lajas dažniausiai sudaro kelios storesnės šakos, žievė – beveik juoda, suaižėjusi, lapai – su šviesiai žalia apatine dalimi. Tai irgi greit augantys medžiai – 28–40 metrų aukščio su maždaug dviejų metrų skersmens kamienu.
Dažniausiai juodosios tuopos išgyvena iki 150 metų ir tik retkarčiais – dvigubai tiek.
Vaistai nuo reumato, karščiavimo
Tarp kitko, tuopos yra dvinamiai augalai – kiekvienas augina moteriškus ir vyriškus žiedus žirginiuose. Žydi tuopos balandį lapams sprogstant, o vaisius – pūkuotas sėklas – subrandina vasarą.
Kadangi tuopų mediena yra minkšta, tai kaip statybinė medžiaga, kuras ir panašiai ji praktiškai nepanaudojama, nebent jaunos šakos įrišamos į vantas.
O štai pumpurai visur ir visų yra labai vertinami kaip puikūs liaudiški vaistai.
Juose yra gliukozidų, flavoninų, dervos, organinių rūgščių, mineralinių, antibiotinių medžiagų ir eterinio aliejaus.
Liaudies medicinoje pumpurais gydomos išorinės žaizdos, podagra, reumatas, hemorojus, naudojami kaip skausmą malšinantys, priešuždegiminiai, prakaitavimą skatinantys ir karščiavimą mažinantys vaistai.
Vaistams – pumpurai
Vaistams pumpurai renkami kovą ir balandį – prieš jiems išsprogstant.
Tačiau vaistams tinka ne visi tuopų pumpurai – tik lapiniai, kurie yra mažesni, pailgi, minkštesni ir stipriau laikosi prie šakelių. (Lapinį pumpurą perlaužus matyti gelsvi lapeliai su gelsva, kvapia, dervinga medžiaga tarp jų.)
Džiovinami šie pumpurai 1–2 mėnesius vėsioje palėpėje ar džiovykloje ne aukštesnėje nei 35 laipsnių temperatūroje, nuolat pavartant.
Gerai išdžiūvę pumpurai traška, bet nesubyra, būna gelsvai rudi, su lipnia, kvapia mase viduje, savito kvapo, kartoko skonio.
Iš paruoštų pumpurų gaminami užpilai, nuovirai, spiritinės ištraukos, tepalai.
Tačiau būtina atminti, kad tuopų pumpurų vaistai gali būti ir labai pavojingi, todėl ir šiuolaikinė, ir tradicinė medicina draudžia juos vartoti net išoriškai vaikams iki 12 metų, nėščioms ir žindančioms moterims, sergantiems astma ar alergiškiems žmonėms.
