Šiaulietė Felicija sako apgailestaujanti, kad dar negali pasidžiaugti pirmaisiais savo baltųjų našlaičių žiedais. Nors rudenį pasėtos sode šios gėlės puikiai peržiemojo po sniegu, tačiau kitaip, nei ankstesniais pavasariais, jos yra labai mažytės ir dar nesukrovusios žiedų.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
O juk balandžio vidurys – pats metas našlaitėmis apsodinti gėlynus ir kapus.
Žydi pavasarį ir rudenį
Lotyniškai vadinamos violomis našlaitės yra daugiametės ir daugelyje žemynų paplitusios žolės.
Našlaičių žiedų spalvų įvairovė didžiulė – jos būna tamsiai ir šviesiai mėlynos, geltonai mėlynos, šviesiai ir tamsiai violetinės, rausvos, baltos, tamsiai raudonos ir t. t. O ir žiedlapių formos įvairios – nuo apvalių iki siaurų ir smailių. Iš viso suskaičiuojama aštuoniolika jų rūšių: darželinė, trispalvė, smiltyninė, Rivino, miškinė, griovinė, durpyninė, kvapioji, puošnioji, pajūrinė, pašepėlė, pelkinė, aukštoji, šlaitinė, šuninė, dirvinė ir dar kelios kitos.
Našlaičių stiebai dažniausiai yra kylantys ir kartu gulsti, lapai – ovalūs. Jų žiedlapių skersmuo būna ir centimetro, ir keturių ar daugiau centimetrų skersmens. Kai kurios našlaičių rūšys kvepia stipriau, kai kurios (ypač hibridinės) – silpniau.
Pirmą kartą našlaitės žydi balandį, antrą kartą – rudenį.
Tinka ir gėlynams, ir puokštėms
Tai labai populiarios gėlės, nes auga nederlingoje žemėje, yra nereiklios, labai ištvermingos.
Jas galima sodinti prie bordiūrų, alpinariumuose, gėlių darželiuose, kurie yra net pavėsyje. Tačiau, žinoma, geriausiai jos auga ir žydi augdamos saulėtose vietose.
Našlaitės dauginamos sėklomis, dalijant kerus, o ypač retos – ir ūgliais. Beje, sėti reikia iš karto surinkus sėklas, nes jų daigumas yra labai ribotas, o ūglius sodinimui nupjauti birželio viduryje ir įsodinti į smėlio bei durpių mišinį, kad įsišaknytų.
O štai persodinti našlaites galima bet kada – tik nereikia pamiršti, kad jas reikia gausiai laistyti, žemę aplink jas purenti ir tręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis.
Tarp kitko, našlaites rekomenduojama sodinti ir pintuose krepšiuose, o kai kurios jų rūšys puikiai tinka ir puokštėms.
Vaistai nuo kosulio, odos ligų
Lietuvoje našlaitės vertinamos kaip gražios gėlės, o kituose kraštuose – ir kaip prieskonis ar patiekalų papuošimas.
O štai laukuose, dirvonuose, pamiškėse, kirtimuose, daržuose auganti neišvaizdi trispalvė ar dirvinė našlaitė – 5–40 centimetrų aukščio gėlė su smulkiais trijų spalvų žiedlapiais – violetiniu, baltu ir geltonu – nuo seno naudojama liaudies medicinoje.
Pirmiausia jos nuoviru gydomas kosulys ir malšinami skausmai, šis augalas taip pat naudojamas kaip šlapimo išsiskyrimą skatinantys, kvėpavimo takų katarą, bronchitą, kokliušą, cistitą, podagrą, reumatą gydantys, medžiagų apykaitą gerinantys vaistai. Užpilu gydomos odos ligos: alerginiai dermatitai, diatezė, egzema ir t. t.
Vaistams vartojama našlaičių žolė – ji nupjaunama žydint ir džiovinama vėdinamoje patalpoje, kol lapai ir stiebai sudžius, bet liks žali, o vainiklapiai – kiek blyškesnės spalvos nei žydint.
Meilės reikalų patikėtinės
Našlaitės jau tūkstančius metų laikomos pagalbininkėmis meilėje. Pavyzdžiui, užtenka augalo sultimis aptaškyti miegančiojo vokus, kad šis prabudęs pamiltų pirmą išvystą žmogų.
Beje, prancūzai ir lenkai dovanoja našlaites išsiskirdami, o anglai siunčia džiovintus našlaičių žiedelius su užrašytu savo vardu kaip prisipažinimą meilėje.
Net susapnuoti, kad uostote našlaitę yra geras ženklas – tai reiškia laimę ir ištikimybę. O jei sapne gaunate našlaičių, vadinasi, jums puikiai seksis visi reikalai.
