Patogu prieskoniams naudoti ne standartinius, pirktus indus, bet skirtingo dydžio, sandarius stiklainėlius su užklijuotomis savadarbėmis etiketėmis.
Autoriaus nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS
Turbūt nerastume nė vienos šeimininkės, kuri gamindama maistą nenaudotų prieskonių. Prieš tris dešimtis metų prieskonių įvairovė buvo suskaičiuojama ant pirštų: lauro lapai, kvapieji ir juodieji pipirai, malta paprika, gvazdikėliai, kalendros, cinamonas, vanilė... Tikras atradimas buvo, kai turguje iš kažkokios močiutės įsigijau ryšulėlį džiovinto baziliko. Tapau jos nuolatiniu pirkėju. Būdavo, pamačiusi, jau iš tolo imdavo man šaukti: „Neturiu šiandien baziliko! Neturiu!“
Tačiau laikai keičiasi. Šiandien bet kurioje parduotuvėje rasime daugybę prieskonių (žinoma, jų kokybė – atskira kalba). Kalbant trumpai drūtai, reikėtų vengti prieskonių mišinių, sudėtyje turinčių druskos arba kokių nors cheminių priedų, pavyzdžiui, natrio gliutomato. O kai ką galima užsiauginti arba rasti gamtoje.
Trumpai apžvelkime dažniau naudojamų prieskonių „armiją“.
Anyžius. Vartojamos jo sėklos bei šviežūs arba džiovinti lapai. Tinka kepant duoną, konservuojant arba rauginant produktus.
Bazilikas. Maistui pagardinti vartojami aromatingi džiovinti arba šviežūs baziliko lapai. Puikiai dera su patiekalais, kurių sudėtyje esama pomidorų. Dedamas į padažus ir salotas, bei marinatus. Iš bazilikų daromas garsusis „Pesto“ padažas.
Gvazdikėliai. Vertinami dėl stipraus aštriasaldžio aromato. Vartojami marinatams, padažams, troškintos mėsos patiekalams, kumpiams, meduolių tešlai aromatizuoti. Kilmės šalis – Indonezija.
Kvapieji pipirai. Jų aromatas primena gvazdikėlio, cinamono ir muskato riešuto kvapų mišinį. Naudojami mėsos patiekalams, dešroms, troškinamiems patiekalams, verdant žuvį. Taip pat vaisių patiekalams, pudingams ir pyragams.
Svogūnų laiškai. Vartojami šviežūs, džiovinti ir šaldyti – salotoms, kiaušinių ir sūrio patiekalams, padažams bei žuvies sriuboms pagardinti.
Garstyčių grūdeliai. Tai aštraus skonio baltos, gelsvos arba rudos sėklos, naudojamos ruošiant garstyčias, padažus, marinatus.
Imbieras. Tropinių kraštų augalas. Vartojamas šviežias (šaknis) ir maltas (milteliai) bakalėjoje, desertams, vaisių patiekalams pagerinti, marinavimui, įeina į kario prieskonių sudėtį. Paplitęs japonų ir kinų virtuvėse.
Kajeno paprika. Nedidelės, labai aštrios paprikėlės ne tik geras prieskonis bet ir puikus vaistas nuo daugelio negalavimų. Dažniausiai vartojamos maltos, miltelių pavidalu. Tinka sriuboms, padažams, mėsos, žuvies ir kiaušinių patiekalams pagardinti.
Kardamonas. Aromatingos augalo sėklos naudojamos konservuojant produktus ir kepiniams. Kilmės šalys – Indija ir Gvatemala.
Karis. Tai geltonos spalvos aštroko skonio maltų prieskonių mišinys, sudėtyje turįs iki 20 skirtingų ingridientų, tokių kaip ciberžolė, kmynai, kalendra, imbieras, cinamonas, gvazdikėliai... Pagrindinė kario padažų sudedamoji dalis. Taip pat tinka sriuboms, padažams, ryžių, mėsos ir žuvies, bei daržovių patiekalams pagardinti.
Daržinis builis. Kulinarijoje vartojami šviežūs ir džiovinti augalo lapai. Skoniu primena peletrūną ir petražolę. Tinka sriuboms, mišrainėms, padažams, kiaušinių, žuvies ir vištienos patiekalams.
Kalendra. Kaip prieskonis naudojamos apvalios, rusvos augalo sėklos ir lapeliai. Kilmės šalis – Argentina. Tinka dešroms, vyniotiniams, kiaulienos patiekalams, meduolių tešlai, o taip pat puikiai dera su kariu. Kalendros lapeliai vartojami prieskonių mišiniuose ir marinatuose, salotoms, padažams, kiaušinių patiekalams pagardinti.
Cinamonas. Vartojamas lazdelių ir miltelių pavidale. Kilmės šalis – Indija. Puikiai tinka uogienėms, kompotams, duonos gaminiams, kepiniams, desertams, kumpiams, karštiems gėrimams pagardinti. (Kai kurie cinamoną deda ir į silkių patiekalus.)
Sezamas. Kulinarijoje vartojamos augalo sėklos, turinčios daug aliejaus ir skoniu primenančios riešutus. Vartojamos kepiniams, duonai, salotoms bei rytietiškiems saldumynams pagardinti.
Kurkuma. Intensyviai geltonos spalvos, aštroko skonio milteliai. Įeina į kario prieskonių sudėtį, tinka pagardinti konservuotiems produktams žiemai, salotoms, kiaušinių bei ryžių patiekalams.
Lauro lapai. Pailgi, žali arba gelsvai žali lapai, pasižymintis stipriu aromatu. Vartojami padažams, įvairioms sriuboms, troškiniams bei mėsos valgiams.
Mairūnas. Naudojamas jautienos, veršienos, avienos valgiams pagerinti. Taip pat dešroms, paštetams, paukštienos patiekalams, padažams, sriuboms, salotoms, daržovių valgiams.
Aguonos. Sėklos gali būti naudojamos duonai ir kepiniams, grietinėlės padažams, sriuboms, daržovių, paukštienos ir veršienos valgiams, įvairiems desertams.
Mėtos. Kaip prieskoniai vartojami šviežūs ir džiovinti mėtų lapeliai. Tai vienas iš labiausiai paplitusių prieskoninių augalų mūsų krašte. Naudojamas avienos patiekalams, taip pat kartu su vaisiais ir vaisių gėrimais, arbatoms, morkų, bulvių, žirnių patiekalams, drebučiams, varškei, padažams bei sriuboms paskaninti.
Nasturta. Kulinarijoje naudojamos sėklos ir augalo lapeliai, dažniausiai – salotoms pagardinti.
Rudonėlis (oreganas). Vartojami šviežūs ir džiovinti lapeliai bei žiedynai. Aromatas kažkiek primena mairūną, bet stipresnis. Labai paplitęs Meksikos bei Italijos virtuvėse. Naudojamas padažams, patiekalams su pomidorais, sriuboms, troškiniams, mėsos patiekalams, mišrainėms, marinatams bei picoms.
Paprika. Maltos (saldžiosios) paprikos milteliai tinka žuvies ir jūros produktų valgiams, mėsai, salotoms, padažams, prieskoniams, plovui, garnyrams.
Petražolės. Kulinarijoje kaip pagardas naudojami šviežūs ir džiovinti šio augalo lapeliai. Puikus vitaminų šaltinis. Petražolėmis pagardinami garnyrai, kepsniai, troškinta mėsa, padažai, salotos, bulvių ir daržovių valgiai.
Rozmarinas. Maistui pagardinti tinka aromatingi, šviežūs bei džiovinti augalo lapeliai, primenantys pušies spyglius. Rozmarinas naudojamas avienos, žuvies, jautienos patiekalams, o taip pat sriuboms, padažams, salotoms ir marinatams.
Salieras. Vartojami stiebai, sėklos ir šaknys – salotoms, marinatams, pomidorų patiekalams, marinuotiems produktams pagerinti.
Čiobrelis. Kaip pagardas naudojami šviežūs ir džiovinti, aromatingi augalo lapeliai ir žiedynai. Tinka sriuboms, padažams, salotoms, mėsos ir paukštienos valgiams, arbatoms.
Kmynai. Maistui paskaninti naudojamos sėklos. Kilmės šalis – Šiaurės Europa. Dedamos į ruginę ir kvietinę duoną, šviežius bei raugintus kopūstus. Verdama kmynų arbata. Labai paplitę Europos bei Rytų šalių virtuvėse.
Krapai. Kulinarijoje naudojami šviežūs ir džiovinti lapeliai, sėklos. Lapeliais gardiname salotas, sriubas, žuvies ir moliuskų patiekalus, daržovių valgius, padažus ir marinatus. Sėklos vartojamos sriuboms, raugintiems kopūstams, marinatams.
Juodieji, žalieji ir baltieji pipirai. Džiovintos pipirų uogos naudojamos kaip prieskonis, tiek maltos, tiek ir nemaltos. Juodieji pasižymi stipriu, aštriu aromatu. Baltieji – tie patys pipirai, tik pašalinus juodą luobelę. Jų aromatas ir skonis švelnesnis. Žalieji pipirai – tai pilnai neprinokę juodieji. Visi šie pipirai plačia varojami kulinarijoje – mėsos, paukštienos, žuvies, žvėrienos patiekalams, daržovių, grybų valgiams, padažams, mišrainėms, konservavimui, marinatams ir kt.
Česnakas. Vartojamas šviežias, miltelių pavidalo, granuliuotas, mišinyje su druska. Dėl specifinio aromato česnakai plačiai naudojami mėsos, kiaušinių, paukštienos ir žuvies patiekalams, sriuboms, mišrainėms, plovams, troškiniams bei padažams. Labai paplitęs pietų kraštų virtuvėse.
Šafranas. Tai labai brangus prieskonis, maistinis dažiklis, suteikiantis patiekalams sodrią geltoną spalvą bei būdingą švelnų aromatą. Naudojamas kepiniams, mėsos, ryžių ir bulvių patiekalams, sriuboms, padažams.
Peletrūnas (estragonas). Patiekalams pagardinti naudojamas šviežias ir džiovintas. Tinka padažams, žuvies ir vištienos kiaušinių patiekalams, salotoms, varškei.
Raugeriškis. Šviežios ir džiovintos uogos vartojamos plovui, laukinių paukščių mėsai pagardinti.