Baltosios balandos jaunos šakelės ir lapai vartojami maistui kaip špinatai, sėklų miltai – duonos kepiniams, o visas augalas – kaip vaistas, kuris gerina virškinimą, lengvina atsikosėjimą, tonizuoja ir stiprina organizmą.
Redakcijos archyvo nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Yra augalų, kuriuos sunku būtų pavadinti gražiais ir net naudingais, jie dažniausiai klestėte klesti ne sėjami, nesodinami ir dažnai vadinami piktžolėmis. Aštuoniasdešimtmetis šiaulietis Balys kitos nuomonės: nėra nei gražių, nei negražių augalų, o ir visi yra naudingi – tik reikia žinoti kur ir kada juos galima naudoti. Ponas Balys turi omeny ir balandą, su kuria keptą duoną jam teko valgyti vaikystėje.
Pusantro šimto rūšių
Balandų yra apie pusantro šimto rūšių, iš kurių apie pusantros dešimties auga ir Lietuvoje.
Tai baltoji, vaistinė, panaminė, šimtagrūdė, gausialapė, žydralapė, margasėklė, mūrinė, gausiasėklė, raudonstiebė, glaustašakė, smirduolė ir kelios kitos.
Gali būti, kad senovėje visas balandų rūšis mūsų protėviai mokėjo vienaip ar kitaip panaudoti. Tačiau iki šių dienų yra išlikusių žinių tik apie dvi – baltąją ir vaistinę.
„Miltuota“ baltoji balanda
Baltoji balanda, iki metro ir net iki pusantro metro aukščio išaugantis status, išsišakojęs augalas, taip pavadinta dėl baltai „miltuotų“ žiedkočių ir apyžiedžių. Tai labai gajus augalas, subrandinantis šimtus tūkstančių sėklų, kurias lengvai išnešioja vėjas.
Puikiai auga daržuose, šiukšlynuose ir yra labai gaji piktžolė. Nors piktžole jos nevertėtų vadinti.
Pirma, baltosios balandos jaunos šakelės ir lapai vartojami maistui kaip špinatai, sėklų miltai – duonos kepiniams, žolė tinka pašarui.
Antra, ši balanda yra vaistinis augalas, nes gerina virškinimą, lengvina atsikosėjimą, tonizuoja ir stiprina organizmą, gydo avitaminozę, viduriavimą, pavasarinį nuovargį, išsekimą, nutukimą.
Vaistams naudojamos peržydėjusios viršūnėlės, žolė, sėklos.
Tad dabar jau būtų galima paskanauti balandų salotų. Tam reikės 100 gramų balandų ūglių ir lapų, svogūnų laiškų, krapų, druskos ir šaukšto majonezo. Nuplautas balandas, svogūnų laiškus, krapus reikia supjaustyti, pasūdyti ir sumaišyti su majonezu.
Vaistinė – ir pyragų įdarams
Vaistinė balanda, dar yra vadinama kirmytžole ar Meksikos arbata, savaime auga Viduržemio jūros šalyse, Afrikoje, Australijoje, Kaukaze, o Lietuvoje – tik darželiuose.
Šios balandos šaknys yra ilgos, stiebas irgi išauga iki pusantro metro aukščio, o ji žydi birželį–rugpjūtį.
Visame pasaulyje yra vertinamas šis augalas, nes jo sėklose yra eterinio aliejaus, kuriuo rekomenduojama gydytis nusilpusiems po sunkių ligų. Tačiau gydomoji šios balandos galia yra tokia stipri, kad būtina gydytojo priežiūra.
Beje, vaistinės balandos yra stiprus ir labai malonus kvapas, todėl ji naudojama kulinarijoje, parfumerijoje bei kosmetikoje. Kai kuriose šalyse iš vaistinės balandos lapų daro pyragų įdarus, kitose naudoja kaip prieskonį sriuboms, daržovių salotoms, burokėlių, rūgštynių ir svogūnų patiekalams.
Populiarios ne tik Bolivijoje
O dabar pasakojimas apie egzotišką ir pastaraisiais metais pasaulyje labai populiarią bolivinę balandą.
Ji natūraliai auga Andų kalnuose ir tūkstančius metų buvo pagrindinis maistas vietos gyventojams – inkams, actekams ir kitiems, kurie šią balandą vadino kruopų motina, inkų auksu. Šios balandos neturi sau lygių kaip maisto produktas: sėklose (kruopose) daug baltymų, aminorūgščių, gerųjų riebalų, ląstelienos. Kruopos ilgam suteikia sotumo jausmą ir tinka vegetarams, žaliavalgiams.
Raudonosios ir juodosios bolivinės balandos yra intensyvaus skonio, jos ilgai verda ir vis tiek išlieka traškios.
O išvirti bolivinių balandų sėklas-kruopas paprasta: 1 stiklinę kruopų reikia virti dviejose stiklinėse vandens 15–20 minučių. Išvirtos tinka kaip garnyras daržovių, mėsos, žuvies, vaisių ir kitiems patiekalams.
Beje, bolivinių balandų skonis yra puikus!
