Taigi, ką specialistai siūlo atlikti sode ir darže per šį šiltą pavasario mėnesį, be abejo, yra tik rekomendacijos standartinei situacijai, tačiau šiemet pavasaris labai vėlavo, todėl, kilus abejonėms, visų pirma reikėtų vadovautis sveika nuovoka.
Redakcijos archyvo nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS

Vaismedžių tręšimas
Azoto trąšomis tręšiame vaismedžius. Puikiai tinka vandeniu atskiestas mėšlas arba paukščių ekskrementai. Mezgančias vaisius obelis reikėtų tręšti per 40-50 cm gylio specialiu grąžtu padarytas kiaurymes.

Pirmasis derlius
Gegužę skiname pirmąsiais daržoves: žalumynus, ridikėlius, žieminius svogūnus, špinatus, rabarbarus, lapines garstyčias, salotas, rūgštynes ir kt.
Ridikėlių lapai nupjaunami 1,5-2 cm aukštyje virš kero, o šaknys paliekamos. Jei lapai ir šaknys pašalinami, ridikėliai sudedami į polietileno paketą. Šaldytuve šitaip jie išbūna šviežūs iki 5 dienų. Išrovus ridikėlius lysvei leidžiama pailsėti penkias dienas, tada sukasama, patręšiama kompostu (8-10 kg/1 kv. metrui), ir sėjamos kitos kultūros.

Vieta daigams
Jei po medžiu arba patvory radote vietelę pomidorų, paprikų, žiedinių kopūstų, kukurūzų arba baklažanų daigams, gero derliaus nelaukite. Žiediniai kopūstai išaugs su mažomis baltomis galvomis ir dideliais lapais, pomidorai išstyps į aukštį, baklažanai nežydės, o paprikos apskritai gali sunykti. Visi jie – šviesą mėgstantys augalai. Šešėlyje gali augti nebent moliūgai, rabarbarai, pupelės. Jei šešėlis nėra per didelis, galima bandyti pasėti agurkus.

Sodinimas lauke
Į atvirą gruntą sodiname savojos, briuselio ir raudongūžius kopūstus. Tai pat ankstyvąsias baltagūžių kopūstų veisles, brokolius, žalumynines daržoves. Mėnesio pradžioje sėjamos ankstyvosios bulvių veislės, o mėnesio viduryje – vėlyvesnės bulvių veislės, taip pat po plėvele sodinami moliūgai. Galima dar pasėti ir ridikėlių.

Lauke sodiname pomidorus
Pirmoje dekadoje plėvele dengtuose šiltnamiuose sodinami pomidorai, o mėnesio pabaigoje juos jau galima sodinti ir lauke. Tuo metu sėjinukai privalo turėti 7-8 lapus. Sodinama dviem eilėmis, tarp kurių yra 60-70 cm atstumas, o intervalai tarp augalų – 35-40 cm. Yra iškasamos 25-30 cm gylio duobutės, kur dedama 300-400 g humuso, 7-10 g superfosfato ir sauja pelenų. Užpilama šiltu vandeniu ir išmaišoma su žemėmis. Į gautą košę sodinami daigai, vertikaliai arba viršūnėles nukreipiant šiaurės kryptimi. Apatiniai lapeliai pašalinami, paliekant tik vieną priešais žiedyną. Tada duobutė užpilama iškastomis žemėmis, paliekant nedidelį įdubimą laistymui.
Gegužę dar pasitaiko šalnų, tad augalus naktimis reikėtų pridengti. Pasodinti pomidorai pradedami laistyti po savaitės, pilant 0,5-1 l vandens kiekvienam augalui.

Sodiname ir paprikas
Su paprikomis skubintis neverta: šalnos gali jas pražudyti dargi po plėvele. Geguže rūpinamės paprikų sėjinukais, juos palaistome 1-2 kartus per savaitę, o sukrovus 7-8 lapus, tręšiame antrąkart. Į gruntą paprikas perkeliame tik nebelikus šalnų pavojaus. Sodiname eilėmis, 20-25 cm intervalais, o atstumai tarp eilių – 40 cm.

Česnakai
Laikui bėgant česnakų gumbai linkę išsigimti, smulkėti. Todėl gegužės vidury skiltelės išmirkomos šiltame kalio permanganato tirpale 6-7 valandas. Paskui sodinamos 7 cm intervalais lysvėse, kartu su morkomis, paprikomis arba žemuogėmis. Už poros savaičių česnakai sudygsta ir užaugina dideles, 5 cm skersmens galvutes. Pradėjus stiebams gelsti, česnakus metas iškasti.
Laistomi gausiai, 7-10 dienų intervalais ir taip, kad vanduo prasismelktų į 30 cm gylį. Nepamirškime patręšti. Antroje mėnesio pusėje pasirodo stiebai. Dalį paliekame sėkloms, o kitus pašaliname, kol jie nepasiekė 5-7 cm aukščio.

Morkos
Morkoms sudygus, po 20-25 dienų jas tręšiame pirmą kartą. Antrąsyk – praėjus 12 dienų po pirmojo tręšimo. Vartojame senus karvių ekskrementus (1 dalis 10 dalių vandens). Pasirodžius pirmiesiems 2-3 lapeliams, morkas retiname, palikdami stipresnius augalus kas 2-3 cm. Po 2-3 savaičių retiname antrąkart, palikdami tik stipriausius 4-5 cm intervalais.

Burokėliai
Dygstančias burokėlių sėklas laistome reguliariai 1-2 kartus per savaitę (10 litrų vandens 1 kv. metrui). Pirmąsyk dirvą purename praėjus 3-4 dienoms nuo daigų pasirodymo, o toliau kas 10-12 dienų. Po pirmo dirvos kultivavimo augalai ima sparčiai stiebtis į viršų ir suformuoja pirmuosius lapelius. Retiname, kai burokėliai užaugina 1-2 lapelius ir labai atsargiai, nes augalai yra silpni. Paliekame 2-3 cm intervalus tarp augalų. O po 2-3 savaičių retiname antrąkart, palikdami 8-10 cm intervalus bei patręšiame.

Auginame svogūnus
Pasirodžius 2-3 laiškams, svogūnai tręšiami nitrofoska (20-25 g 1 kv. metrui) su po to einančiu laistymu ir dirvos purenimu. Jauni svogūnai retinami, paliekant 3-4 cm intervalus, kitaip užaugusios jų galvutės bus nedidelės. Tačiau skubėti nereikia, retinkite nuolat, o pašalintus laiškus vartokite maistui.
Pirmąsyk tręšiame praėjus 40-45 dienoms po sodinimo. Antrą kartą tręšiame praėjus dar mėnesiui, vandeniniu sauso karvės mėšlo mišiniu su 20 g superfosfato ir 10 g kalio druskos (vienam kibirui). Tręšimas kaitaliojamas su svogūnų laistymu. Svogūnai mėgsta drėgmę, todėl kartą per savaitę palaistome gausiai, o vėliau drėgmės poreikis mažėja. Likus dviem savaitėms iki derliaus nuėmimo, laistymą visai nutraukiame.

Žemuogių ir braškių priežiūra
Laikas pasirūpinti ir po žiemos išretėjusia žemuogių lysve. Kad šie augalai mažiau sirgtų ir geriau augtų, tarpuose tarp lysvių pasodinkite keletą česnakų ir medetkų. Didelę praktiką turintys sodininkai siūlo žemuoges papildomai nupurkšti jodo tirpalu (5-10 lašų kibirui vandens). Bet tik vieną kartą ir būtinai iki žydėjimo.

Darbai šiltnamiuose
Išdygusius šiltnaminius augalus priraišiojame špagatu prie vertikaliai ištampytų vielų, pritvirtintų prie šiltnamio viršaus. Apatinis špagato galas pririšamas laisva kilpa po antruoju augalo lapeliu, o augantis stiebas periodiškai apsukamas aplink špagatą pagal laikrodžio rodyklę. Labai svarbu šiltnamyje palaikyti optimalią temperatūrą: 18-20 laipsnių sėjant, 21-25 laipsnių augalams masiškai žydint, 22-25 laipsnių augalams auginant vaisius. Šito pasiekiama šiltnamį vėdinant, tik negalima leisti kilti skersvėjams.
Į nešildomas priedangas sėjame kopūstus. Kad kopūstų ir ridikėlių daigų nepultų kenkėjai, juos palaistome acto skiediniu (0,5 litro acto 5 litrams vandens).

Augalų tręšimas
Jei augalai skursta ir prastai vystosi, jie apipurškiami augimą stimuliuojančiomis priemonėmis, patręšiami azoto turinčiomis trąšomis: šlapalu (2 šaukštai 10 litrų vandens) arba sauso karvės mėšlo skiediniu, santykiu 1:10, arba srutomis, santykiu 1:4, arba gyvulių šlapimu (1:8). Kuo augalai jaunesni, tuo mažesnės koncentracijos turi būti trąšos.
Nereikėtų persistengti betręšiant sodo ir daržo augalus mineralinėmis medžiagomis. Geriau, kai jų bus mažiau, o ne per daug.

Komposto ruošimas
Gegužę pradedamas ruošti kompostas, kuriam tinka išravėtos iš lysvių piktžolės, nupjauta vejos ar kitokia žolė, virtuvės atliekos ir kt. Kuo įvairesni bus ingredientai, tuo greičiau jie suirs. Svarbu komponentus gerai sumaišyti, o po to pridengti plėvele arba 5 cm storio dirvožemio sluoksniu.