Pasak gamtininko S. Gliaudžio, su kandimis ir kitais produktų kenkėjais padeda kovoti aštraus kvapo medžiagos ir augalai.
Autoriaus nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS
Viename miesto daugiabutyje priviso kandžių. Pasak gyventojų, jos užteršė kruopas ir kitus produktus, o bandymai nekviestas viešnias „išprašyti“ actu, panašu, didesnių nepatogumų kelia tik patiems gyventojams. Apie tai mūsų pokalbis su gamtininku ir knygų autoriumi Stasiu Gliaudžiu.

Racionas – nuo kavos iki kilimų
„Kandžių esama daug rūšių, tačiau dauguma jų į butus nelenda, - sako gamtininkas. - Patalpose gali gyventi kiliminės kandys, drabužinės kandys, kailinės kandys ir kitos. Taigi vienos „specializuojasi“ kilimų graužime, kitos gadina drabužius, kailinius, vilnonius drabužius, kepures, iškamšas ir t. t. Jų išskiriami fermentai kandims padeda virškinti, atrodytų, visiškai netinkamą tam maistą: plunksnas, ragus, nagus, kaulus, audinius ir kt. Jau nekalbant apie maisto produktus.“
Pasak gamtininko, daugiausia kandžių skraido balandžio-gegužės mėnesiais ir vasaros pabaigoje. Šiuo metu jų patekimo į patalpas tikimybė yra didžiausia.
„Labiausiai maisto produktus gadina aruodinė kandis, - tęsia S. Gliaudys. - Jai tinka beveik viskas: grūdai, miltai, kruopos, džiovinti grybai, džiovintos vaistažolės ir net šokoladas.“
Pašnekovo teigimu, kandims suaktyvėjus pavasarį, į butus jos patenka per atvirus langus bei duris. Patekusios į vidų kandys greitai susiranda tinkamą vietą dėti kiaušinėlius, lenda į spinteles su produktais.
„Nemažiau žalos pridaro ir vadinamieji ugniukai, - pasakoja S. Gliaudys. - Tai 9-15 milimetrų ilgio pilkšvi drugiai, į vidų patenkantys panašiai kaip ir kandys – per duris ir langus. Ir jeigu skrendančią kandį pastebėti sunku, ugniukai didesni, sparneliai platesni, todėl labiau matomi. Pastebėjus galima pagauti tinkleliu arba kitokia priemone.
Ugniukai, kurių irgi esama daug rūšių, ne mažiau už kandis mėgsta žmonių būstuose randamus produktus, įskaitant net kavą.
Gamtininko teigimu, pagrindinės kovos su nekviestais skraidančiais svečiais - kandimis ir ugniukais – priemonės yra švara ir tvarka patalpose. Negalima produktų laikyti atidarytų ir pasiekiamų vabzdžiams. Nupirktas kruopas, miltus ar kitus maisto produktus geriau iš karto supilstyti į sandariai uždaromas talpas, pavyzdžiui, tam tinka stiklainiai su užsukamais dangteliais. Nereikėtų nurimti, girdi, pakelių viršų užlanksčiau ir jų vidun niekas nepateks: kandžių kūnai padengti smulkiais žvyneliais dėl kurių jos praslysta per pačius mažiausius tarpelius.

Kaip kovoti?
O jeigu vis tik atsitiko taip, jog kandys apsigyveno mūsų būste – ką daryti?
S. Gliaudys: „Kaip ir minėjau, spintose ir spintelėse turi būti švaru. Pažiūrėkite, kad spintelių kampuose arba už jų nebūtų pribirę maisto produktų likučių. Pastebėjus kandžių invaziją, reikia patikrinti visus maišeliuose esančius produktus: ar juose nėra kandžių lervų? Buvimą išduoda sukietėjęs kruopų ar miltų paviršius, „voratinkliai“, pačios lervos, kurios paprastai laikosi kruopų paviršiuje. Metui atėjus, lervos išlenda lauk, virsta lėliukėmis ir prisitvirtina prie sienų nedideliuose kokonuose. Svarbu juos aptikti, surinkti ir sunaikinti.“
Be to, kandims nepatinka aštrūs kvapai, kurie žmogaus nosiai gali būti tiek malonūs, tiek ir nemalonūs: tarp drabužių galima dėti kvapiojo muilo gabaliukus, citrusinių vaisių žieveles, levandas arba jų ekstrakto, acto, naudoti specialias priemones nuo kandžių, kurios išdėstomos spintos kampuose.
Kas dvi savaites priemones būtina pakeisti, nes jų aromatas su laiku darosi nebe toks intensyvus.
Netgi nepastebėjus būste kandžių arba kitų kenkėjų, šiltuoju metų laiku būtina reguliariai, kas du mėnesius (toks yra kandies vystymosi ciklas), tikrinti turimus maisto produktus.

Milčiai
Ne tik skraidantys drugiai, bet ir kai kurie vabalai mėgsta žmogaus aruodų gėrybes. Nemažai bėdų pridaro milčiai: didieji ir mažieji. Tai tamsiai rudos spalvos vabalai, labai nemalonaus kvapo ir labai vislūs. Vystymosi ciklas 2-4 mėnesiai. Išnaikinti milčių labai sunku, o kovos priemonės tos pačios kaip ir su kandimis. Milčiai, būdami įvairiaėdžiai, kaip ir aukščiau išvardyti kenkėjai, renkasi ne tik miltus, bet ir kruopas, džiovintas uogas bei vaisius, vaistažoles ir t. t. Pailgos, gelsvos spalvos milčiaus lervos ištveria ilgus badavimo periodus, tad išnaikinti jas nėra jau taip lengva. O į būstą patenka per atidarytus langus. Pastebėjus ant grindų ropojantį didoką, rudą vabalą, galima įtarti, kad tai milčius.
Nors grūdų ir kruopų atsargos, prieš patekdamos į parduotuves, yra laikomos sandėliuose, tačiau teorinė tikimybė nusipirkti kruopas su kenkėjų kiaušinėliais arba lervomis, išlieka. Tuo tarpu paukščių augintojai milčiaus lervas veisia specialiai – kaip maistą savo augintiniams.