2013-07-09 05

Šunų, katinų blusos misdamos krauju platina įvairias ligas ir kirmėles.
Redakcijos archyvo nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šią vasarą žmonės itin skundžiasi, kad jų namus ir butus apniko įvairūs kenkėjai. Esą skruzdėlės nusitiesė greitkelius per jų virtuves, musės atakuoja it naikintuvai, o blusos išvis suįžūlėjo – įkūrė kolonijas daugiabučių sandėliukuose.
Vienos žymios šalies tų kenkėjų kontrolės bendrovės biologas Liutauras Grigaliūnas teigia, kad dėl to pirmiausia yra kalti patys žmonės primiršę, kad karštą vasarą būtina būti ypač tvarkingiems.

Skruzdėlės būna ir pavojingos
Biologo teigimu, juodosios skruzdėlės, nors įkyrios, nes nuolat ieško maisto savo motinėlei ir jauniklėms namuose, nėra pavojingos ligų platintojos. Jos tiesiog keliauja vorele prie cukraus ir kitų maisto produktų.
Be to, juodąsias skruzdėles vilioja ir kambariniai augalai, todėl pasitaiko, kad aplink juos atsiranda skruzdžių lizdų, į kuriuos jos nešasi maistą.
„Kas kita – faraoninės skruzdėlės, kurios yra gelsvos spalvos ir perpus mažesnės už juodąsias. Šios skruzdėlės nuolat gyvena žmonių namuose ir dažniausiai nešvariausiose vietose – sanitariniuose mazguose, todėl gali pernešti nešvarumus, mikroorganizmus rėpliodamos ant stalo ir maisto produktų“, - teigia L. Grigaliūnas.
Pirmiausia jis siūlo neleisti skruzdėlėms patekti į namus – užtaisyti visus plyšius ir įtrūkimus, o dar geriau išnaikinti visą jų koloniją, kuri be abejo yra šalia namų arba vonios kambaryje. Taip pat svarbu maistą laikyti sandariuose induose ir nuolat rūpintis visų namų patalpų švara.
Pasak L. Grigaliūno, tokios esančios prevencinės priemonės. Tačiau jei jos nepadeda, nes, ypač daugiabučiuose, skruzdėlės gali būti įsikūrusios keliuose butuose, vertėtų kreiptis pagalbos į specialistus, kurie gali iš karto ir nepulti purkšti patalpų, bet pasiūlyti veiksmingų būdų skruzdėlėms išnaikinti patiems.

Musės – žarnyno ligų šaltinis
„O štai musių namuose yra visad - vieną vasarą daugiau, kitą mažiau. Ir jos yra tikros pavojingos kenkėjos, nes perneša milijonus mikroorganizmų, kurie gali tapti vidurių šiltinės, choleros, dizenterijos, hepatito, akių uždegimo, poliomielito, tuberkuliozės ir kitų ligų užkratu, - perspėja biologas. - Todėl čia svarbiausia yra švara ir dar kartą švara namuose. Nes jei sodybose langus gali pridengti tinkleliais, tai daugiabučiuose reikia tiesiog laikytis švaros.“
Būtina užrišti šiukšlių maišus, maistą laikyti sandariuose induose, nepalikti nešvarių indų, nuolat pašalinti trupinius, maisto likučius nuo virtuvės prietaisų ir iš karto kruopščiai išvalyti naminių gyvūnų išmatas, kurias musės itin mėgsta.
Ne mažiau pavojingos žmonių sveikatai yra ir vaisinės muselės, kurios labai sparčiai dauginasi ir gali tapti pavojingų žarnyno ligų šaltiniu.

Blusos pamėgo daugiabučių sandėliukus
Biologas L. Grigaliūnas teigia, kad žmoginės blusos, kitaip nei pokaryje, dabar yra apnykusios, todėl tiek gyvūnus, tiek žmones kankina vadinamosios šunų, katinų blusos, kurios misdamos krauju platina įvairias ligas, kirmėles.
„Pagrindinė šių blusų paplitimo priežastis - valkataujančios katės, kurios dažnai randa landų į daugiabučių sandėliukus, kurių sienų bei grindų plyšiuose ir veisiasi šie gyviai, - sako biologas. - Ir žinoma, blusas platina visokie graužikai – žiurkės, pelės ir kiti.“
Ir su blusomis kovoti reikia tik švara: reguliariai valyti sandėliukus, juose užsandarinti visus plyšius, pro kuriuos gali patekti katės ir graužikai.
Reikia pasirūpinti ir naminiais gyvūnais – katėmis, šunimis, triušiais. Tačiau jei jie nekontaktuoja su valkataujančiais, maža tikimybė, kad parsineš blusų į namus.
Visai kas kita pats žmogus, kuris iš netvarkingų sandėliukų gali parsinešti blusų ant rūbų.

Tartis su specialistais
Biologas L. Grigaliūnas su namų kenkėjais rekomenduoja pirmiausia kovoti švara ir tvarka namuose, įskaitant ir sandėliukus, bandyti ir vadinamąsias liaudiškas priemones.
„Tačiau jei tai nepadeda, geriau kreiptis į specialistus, kurie patars, padės ir nuspręs, kokie kovos būdai su kenkėjais yra veiksmingiausi ir mažiausiai pavojingi žmonių sveikatai“, - pataria L. Grigaliūnas.

 
Straipsnių peržiūros
94052496
Į viršų