Agrastų uogos tinka maistui visokios: neprinokusios – konditerijai, pusiau prinokusios – konservavimui, uogienėms, prinokusios – desertui, marmeladui, vynui. Uogos valgomos ir žalios.
Redakcijos archyvo nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulietis Kazimieras stebisi, kodėl pastaruoju metu nebe tokie populiarūs agrastai. Juk prieš kelis dešimtmečius saldžių ir rūgščių, geltonų ir raudonų ar net žalių agrastų miesto turguje buvo galima ne tik nusipirkti, bet ir pasirinkti iš bent keliolikos rūšių.
O dabar ponas Kazimieras dažniausia veltui ieško šių ne tik skanių, bet ir labai naudingų uogų.

„Uodeguotosios“ uogos
Daugiamečių uogakrūmių uogos agrastai išties labai naudingi ir gardūs. Tai jau seniai pastebėta, nes iš Vakarų Europos ir Šiaurės Afrikos kilę šie uogakrūmiai netruko paplisti beveik po visą pasaulį. Dabar savaime jie auga ne tik Europoje ar Afrikoje, bet Šiaurės Amerikoje. Ir auga tokiose vietose, kur kitiems augalams būtų pernelyg prastos sąlygos – tarp kitų krūmų akmenuotuose kalnų šlaituose.
Tiesa, agrastai tokiose vietose tarpsta todėl, kad turi puikių apsauginių priemonių – dažnos jų rūšies ne tik stiebai, bet ir jaunos šakelės ginkluotos aštriais dygliais.
Tačiau viską atperka „uodeguotos“ uogos – apvalios arba pailgos, plikos arba plaukuotos, geltonos, žalios, raudonos ar net purpurinės.
Jos tinka maistui visokios: neprinokusios – konditerijai, pusiau prinokusios – konservavimui, uogienėms, prinokusios – desertui, marmeladui, vynui. Uogos valgomos ir žalios.
Juk ne veltui agrastai vadinami šiaurinėmis vynuogėmis ir yra ypač populiarūs Anglijoje.

Nereiklus uogakrūmis
O dar puiku, kad agrastai – labai nereiklūs. Juos galima sodinti ir rugsėjo gale, ir pavasarį prieš sprogstant pumpurams. Tik reikia parinkti saulėtą ir vandeniui laidžią vietą. Idealu, jei žemė puveninga, drėgna, silpnai rūgšti.
Parinkus vietą belieka iškasti pusmetrio skersmens ir dviejų kastuvų gylio duobę, jos dugną papurenti, įberti mineralinių trąšų, įstatyti krūmą, šaknis užpilti žeme (dar reikėtų žemę gerai sutrypti) ir gausiai palaistyti.
Purenti žemės aplink agrastus neverta, geriau papilti komposto ir štai – 10-15 metų krūmas puikiai derės.
Belieka tik rudenį arba pavasarį išpjauti senas šakas ir šiek tiek praretinti jaunus ūglius, jei jie per daug tankūs.
Beje, padauginti patikusią agrastų rūšį labai paprasta: atlenkti vieną šaką, per vidurį ją užpilti žeme ir šaknys išaugs gana greitai.

Gydomosios savybės
Agrastų uogose yra tiek naudingų medžiagų, kad galima gydytis įvairias ligas. Šviežios uogos rekomenduojamos valgyti sergantiems inkstų, šlapimo pūslės, virškinamojo trakto ligomis, hipertonija, ateroskleroze, mažakraujyste, sutrikus medžiagų apykaitai, nutukus. Šios uogos labai gerai veikia odą – ji tampa lygi ir stangri.
Sakoma, jei per dieną suvalgoma po kilogramą agrastų, tai užteks tik vieno mėnesio profilaktinio kurso nuo minėtų ligų.
Agrastus nepatartina valgyti tik sergantiems cukriniu diabetu, opalige, plonosios ar storosios žarnų uždegimu.

Ir uogienei, ir padažams
Net termiškai apdorotos agrastų uogos nepraranda savo gydomųjų savybių, tad vertėtų pasigaminti ir žiemai agrastų kompoto ar uogienės.
Agrastų uogienei reikės 1 kilogramo pusiau prinokusių agrastų, 1 kilogramo cukraus, dviejų stiklinių vandens, apelsino žievelės, trupučio cinamono.
Nuvalytus ir gerai nuplautus agrastus reikia subadyti mediniu dantų krapštuku ir užpilti verdančiu vandeniu. Kai odelės suminkštės, uogas reikia suberti į atvėsusį sirupą, išvirtą iš minėto kiekio vandens ir cukraus, ir palaikyti parą. Tada išgriebus uogas sirupą reikia užvirinti ir vėl į jį supilti uogas dar vienai parai. Trečiąją dieną pakartoję minėtąją procedūrą porą minučių agrastus pavirinkite ir vėstančią uogienę jau galima pilstyti į iškaitintus stiklainius.
Beje, kas mėgsta pikantiškus padažus, iš šios uogienės tokių ir gali pasigaminti. Tai labai paprasta: į puodą reikia sudėti pusę litro agrastų uogienės, truputį vandens, o užvirus belieka tik sumesti sukapotą česnaką, supjaustytas petražoles, krapus, kitokius žalumynus ir penkias minutes pavirti. Padažas būna labai pikantiškas, saldžiarūgštis...