Romėnų žiediniai kopūstai, kurie dažnai vadinami romanesco.
Redakcijos archyvo nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Nuolatinis rubrikos „Mano gražiausias augalas“ skaitytojas šiaulietis Kazimieras nustebo sužinojęs, kad graži gėlė, panaši į perkūnropę, yra... tiesiog kopūstas. Tiesa, tai Lietuvoje neįprastas, tačiau šiltuose kraštuose gan populiarus romėnų kopūstas.
Ponas Kazimieras sako norintis apie šią puošniąją daržovę daugiau sužinoti.

Daugybė kopūstų rūšių
Kopūstai – tai didelė grupė dvimečių (rečiau – vienmečių) žydinčių pilkai žalių augalų. Taip, žydintys – geltonai, kartais ir baltai, o žiedai sudaro didelę kekę. Kopūstų ankštaros būna itin didelės.
Žinomiausi iš kopūstų yra tik gūžinis, brokolis, žiedinis (kalafioras), Briuselio, ropinis (kaliaropė), garbanotasis, nors jau senovės Romoje auginta bent dešimt šių augalų rūšių. Dar ir prieš romėnus pastebėta, kad kopūstų lapai yra labai maistingi ir vaistingi.
Beje, Lietuvoje kopūstai pradėti auginti maždaug nuo XIV amžiaus ir už tai turėtume būti dėkingi pasninko besilaikiusiems kryžiuočiams.

Nuo gūžinių iki ropinių
Populiariausi yra gūžiniai kopūstai, kurie išaugina iki 60 centimetrų dydžio ir iki 15 kilogramų svorio kietas gūžes.
Šie augalai, kurie būna balti, pilkšvi ir sodriai violetiniai, yra įvairaus ankstyvumo, todėl gardžiuotis jais galima ištisus metus.
Brokolių valgomoji dalis - žiedkočiai ir pumpurai. Jie, aišku, nebūna tokie dideli kaip gūžiniai, tačiau juose yra bent penkis kartus daugiau kalcio, karotino, geležies, vitamino C ir beveik nėra natrio. Todėl brokoliai rekomenduotini sutrikus inkstų, virškinamojo trakto veiklai, sergant diabetu, širdies, kraujagyslių ligomis.
Žiediniai kopūstai (kalafiorai) išaugina ne tik baltus, bet ir žalius, purpurinius, oranžinius žiedynus, kurie ne tik labai maistingi, bet ir turi priešvėžinių savybių.
Briuselio kopūsto nedidelės gūželės yra tikras delikatesas, jei, žinoma, jos neperverdamos (pervirtos jos įgyja sieros skonį), ir pasižymi visomis gerosiomis kopūstų savybėmis.
Kaliaropės (ropiniai kopūstai) vertinamos dėl sultingų didelių stiebų, kurių skonis išties panašus į ropių. Šios daržovės gerina virškinimą ir kraujo apytaką, stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje ir yra nepaprastai gardžios.

Žiedai sužavėję kompiuterinės grafikos mėgėjus
Ir galų gale - romėnų žiediniai kopūstai, kurie dažnai vadinami romanesco.
Jie ne tik labai gražūs, bet ir labai gardūs: tinka dietiniams valgiams, nes juose daug mineralinių medžiagų, o skonis itin švelnus.
Romėnų kopūstus galima valgyti žalius, virtus, marinuotus, keptus, virtus garuose. Tik reikia nulaužyti lapus, išpjauti storus kotus ir palikti tik žiedynus, kuriuos patartina suskirstyti į mažesnes dalis.
Romanesco pradėti vartoti maistui Italijoje dar XVI amžiuje, o iki tol panašu, kad kopūstai buvo dažniau auginami kaip gėlės.
Ir iš tiesų šviesiai žalia romanesco spalva, ypatingos formos – pusiau spirale suaugę spurgai – žiedynai labai įspūdingi. Ne mažiau įspūdingos ir jų maistinės savybės: daug vitamino C, vitamino K, skaidulų ir karotinoidų.
Tad siūlytume pabandyti tokį makaronų su romanesco patiekalą. Tam reikės 150 gramų makaronų, pusės romanesco, čili pipiro, 2-3 skiltelių česnako, 50 gramų tarkuoto parmezano, alyvuogių aliejaus, druskos ir pipirų.
Aliejuje apkepti supjaustytus česnakus ir čilį, tada sudėti į smulkius žiedynus susklaidytą kopūstą, pasūdyti, užbarstyti pipirų ir maišant porą minučių kepti. Galima įpilti ir šlakelį vandens, galima ir ne, o tada supilti išvirtus makaronus ir dar minutę pakepti. Jau tada belieka supilti sūrį, išmaišyti ir – skanaus.
Tarp kitko, tobulos formos romanesco žiedynai ypač žavi kompiuterinės grafikos mėgėjus.

Kopūstų maistinės ir gydomosios savybės jau prieš tūkstančius metų pastebėtos.
Redakcijos archyvo nuotr.