Lietuvoje arnika irgi turi įdomių pavadinimų: vienur ji vadinama arnakoje, kitur – kupalninku, trečiur – sietriu ar šiline.
Redakcijos archyvo nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulietė Violeta J. labai domisi vaistažolėmis - pastaruoju metu ypač arnika. Iš šio augalo šiaulietė gaminasi tepalą ir kompresus, kurie padeda nuo sąnarių skausmų.
„Tačiau girdėjau, kad arnika yra gan pavojingas vaistas, kad ją galima naudoti tik savaitę ar dvi per metus. Ar tai tiesa?“ - klausia Violeta J.
Iš 30 rūšių išskiriama kalninė arnika
Astrinių šeimos atstovė arnika – daugiametė žolė su oranžiniais arba geltonais žiedais. Įdomu, kad šio augalo pavadinimas yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „ėriukų žolė“.
Beje, Lietuvoje arnika irgi turi įdomių pavadinimų: vienur ji vadinama arnakoje, kitur – kupalninku, trečiur – sietriu ar šiline.
Arnika yra paplitusi beveik visame pasaulyje - Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje savaime auga apie 30 jos rūšių. Iš jų, deja, Lietuvoje (ir tai daugiausia gamtos draustiniuose) auga tik viena – kalninė arnika, kuri jau įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Tačiau būtent kalninė arnika ir yra ta vaistingoji. Ji užauga nuo 30 iki 70 centimetrų aukščio, paprastai jos stiebas yra tiesus, plaukuotas. Jos apatiniai dideli lapai, viršuje – lapai mažesni, bet visų viršutinė pusė yra tamsiai žalia, plaukuota. Žydi kalninė arnika liepos-rugpjūčio mėnesiais gelsvai oranžiniais žiedais-graižais.
Ir gydo, ir nuodija
Vaistingoji kalninės arnikos dalis - šakniastiebiai ir graižai-žiedai – pjaunami žydėjimo metu nuo antrųjų augimo metų ir džiovinami patalpoje, o paskui gaminami įvairūs preparatai: tinktūra, užpilas, tepalas ir t. t.
Kalninė arnika turi antibiotinių, skausmą mažinančių ir uždegimą slopinančių savybių - jos kompresais nuo seno gydomi sumušimai, patempimai, audinių trauminiai pakenkimai, nedidelės žaizdos, nudegimai, nušalimai, pūliniai.
Vartojama ir kaip kraujavimą stabdanti priemonė nuo vidinio ar išorinio kraujavimo, stenokardijos, širdies ligų, nes plečia vainikines kraujagysles; taip pat skatina tulžies išsiskyrimą.
Tik būtina atminti, kad arniką galima vartoti tik išoriškai ir neilgiau nei dvi savaites, nes tai labai veiksminga vaistažolė. Ji net išoriškai vartojama gali padidinti arterinį kraujo spaudimą, sukelti galvos svaigimą, širdies plakimus ir ūmų inkstų funkcijos nepakankamumą.
Taip pat kalninė arnika gali sukelti gastroenteritą, kepenų nepakankamumą, raumenų silpnumą, alpulį, pykinimą, vėmimą, priešlaikinį gimdymą ar net mirtį.
Kompresais ir tepalais gydomos traumos
Vis dėlto specialistai rekomenduoja arnikos neužmiršti. Pavyzdžiui, kompresai ir tepalai veiksmingai gydo riešo tunelinį sindromą, kaulų lūžimus, kitokias traumas, sąnarių skausmus, patinimus ir uždegimus po didelių fizinių krūvių.
Tepalus, tinktūras, lašus, užpilus geriausia pirkti vaistinėse. Tačiau galima ir patiems pasigaminti.
Štai arnikos tepalui reikia 30 gramų arnikų žiedų kelias valandas kaitinti su 30 gramų kiaulės taukų.
O nuovirui, kuris naudojamas šaltiems kompresams, užtenka du šaukštelius žaliavos užpilti stikline verdančio vandens.
Kokia bebūtų veiksminga ir pavojinga arnika, ji daug šimtmečių naudojama įvairiose srityse. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ji vadinama „alpiniu tabaku“: buvo uostomi į miltelius sutrinti lapai.
Beveik visur arnikos spiritinė ištrauka naudojama kaip plaukų slinkimą stabdanti priemonė, o jos ekstraktai dedami į kremus, kad suteiktų odai gaivumo.
Keisčiausia, kad arnikos dedama į kai kuriuos alkoholinius gėrimus, jog suteiktų specifinį skonį.
Auginti rūgščiame dirvožemyje
Kadangi kalninės arnikos yra nykstančios, tad vaistams jas tenka auginti.
Tam reikia pavasarį jas pasėti į vazonėlį namuose ir paauginti iki vasaros vidurio, kai bus galima augalėlius pasodinti lauke.
Sėjant ir auginant kalnines arnikas būtina neužmiršti, kad joms tinka tik rūgštus dirvožemis, su durpėmis ir tik minkštas lietaus vanduo.
