Pasigaminti akišveitės pavilgus akims yra labai paprasta: tereikia vieną šaukštelį šios išdžiovintos vaistažolės užplikyti stikline verdančio vandens.
Redakcijos archyvo nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Vienas jaunas šiaulietis, po 8-10 valandų kasdien dirbantis kompiuteriu, nusprendė pasidalyti su rubrikos „Mano gražiausias augalas“ skaitytojais liaudies medicinos receptu, kuris labai veiksmingai padeda pavargusioms akims.
„Tai mano prosenelė pasiūlė daryti akišveitės kompresus. Nors pirmą kartą vatos gabalėlius, išmirkytus akišveitės nuovire, užsidėjau tik tam, kad nenuliūdinčiau senolės, iš karto pajutau šio gydymo poveikį – daug didesnį nei vaistinėje pirktų lašų, ašarų“, - pasakojo jaunuolis.
Augalas-parazitas
Graikiškas akišveitės pavadinimas „Euphrosyne“ reiškia džiaugsmą, linksmumą.
Ir iš tiesų – akišveitė yra puiki vaistažolė, kaip ir rodo jos pavadinimas, akims gydyti ir stiprinti. Nors šiaip, tai gan neišvaizdus pievų augalas, anot botanikų, kilęs iš džioveklinių šeimos.
Įdomiausia, kad šis augalas gali augti tik natūralioje aplinkoje – miglių ir viksvų šaknyse, nes yra augalas-parazitas.
Jis nėra retas – pasaulyje (tai yra ir Europoje, ir Centrinėje Azijoje, ir Šiaurės Amerikoje) suskaičiuojama apie du šimtus jo rūšių, o Lietuvoje – bent penkios-šešios: pievinė, lieknoji, stačioji, rausvažiedė, smulkiažiedė.
Tai iki 30 centimetrų aukščio išaugantys augalai su plaukeliais padengtais lapais, su stiebelių viršūnėse susitelkusiais žiedeliais. Žydi akišveitė ilgai – nuo birželio iki spalio, tad jau vien pagal žiedų formą šią vaistažolę nesunku surasti ir prisiskinti vaistams. Juolab kad akišveitės auga visur: pievose, miškų kirtimuose, dirvose, šlaituose.
Tik reikia prisiminti, kad vaistams ypač tinka pievinė akišveitė – su smulkiais baltais arba rausvai violetiniais geltonu viduriu žiedais.
Vaistams – visas augalas
Vaistams tinka visa antžeminė akišveitės dalis žydėjimo metu. Patariama šių augalų prisipjauti būtinai giedrą dieną ir neskubant išdžiovinti pavėsyje, o paskui išdžiuvusią laikyti medžiaginiuose maišeliuose – šis augalas vaistams tinka maždaug metus.
Kadangi akišveitė turi daug gydomųjų aktyvių medžiagų – tarp jų yra ir riebalų, rauginių, dervinių ir karčiųjų medžiagų, vario, magnio – liaudies medicinoje ji naudojama ne vien akių pavilgams.
Sakoma, kad jos užpilas gydo odos ligas, plaukų slinkimą, gerina širdies susitraukimus ir virškinimą, padeda nuo aterosklerozės, nuo skrandžio kataro, persišaldymo, šienligės, sinusito, ryklės uždegimo, gydo nudegimus, žaizdas.
Būtina atminti, kad tai veiksmingas vaistas, tad negalima su juo eksperimentuoti, jo padauginti, naudoti esant per mažam skrandžio rūgštingumui. Ir nevalia pamiršti, kad pievinė akišveitė yra... nuodinga.
Nuoviras per penkias minutes
Nuostabiausia, kad pasigaminti akišveitės pavilgus akims yra labai paprasta: tereikia vieną šaukštelį šios išdžiovintos vaistažolės užplikyti stikline verdančio vandens, palaukti, kol skystis pravės, tada jį nukošti ir jame pamirkytus vatos gabalėlius užsidėti ant akių penkioms minutėms.
Tokie pavilgai padeda ne tik nuvargusioms akims, bet gelbsti nuo konjunktyvito, miežio ir panašių negalavimų. Padeda, jei yra padidėjęs jautrumas šviesai, jei silpnėja regėjimas, jei vystosi glaukoma.
Tačiau, kaip jau minėta, tai stiprus vaistas ir tinka toli gražu ne visiems: kai kam gali prasidėti alerginės reakcijos. Tad patariama pasitarti su gydytoju ar vaistininku, juolab kad šiuo metų laiku šių vaistažolių teks ieškoti specializuotose vaistinėse.
Na, o jei kaip vaistažolė akišveitė pasirodys jums tinkama, vasarą jos šviežiais lapeliais galite pagardinti ir žaliąsias salotas – kai kurie gurmanai tai labai vertina.
