Ožekšnio vaisiai prinoksta rugpjūtį–rugsėjį ir keletą savaičių sėklos laikosi pakibusios, kol jų nenulesa paukščiai.
Redakcijos archyvo nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulietis Kazimieras teigia, kad patys gražiausi augalai yra nenaudingi. „Pavyzdžiui, ožekšnis labai gražus kol žalias, o ypač gražus tampa rudenėjant, kai prinoksta jo raudoni vaisiai, kurie kelis mėnesius ant nuogų šakelių puošia sodą, – sako gamtos mylėtojas šiaulietis. – Tik nesuprantu, kodėl toks dailus augalas pavadintas ožio vardu.“

Auga ir Japonijoje
Iš tiesų ožekšnis ypatingas augalas, nes ne tik jo pavadinimas, bet ir visa gentis – smaugikinių – keistai vadinama.
Šiaip ožekšnis – labai gražus dekoratyvus krūmas, o kartais krūmas, kuris ne tik soduose ar parkuose auginamas dėl kraujo raudonumo vaisių ir rudenį nuraudonuojančių lapų, bet ir savaime augantis ne itin derlingose žemėse.
Tiesa, Lietuvoje savaime auga tik dvi jo rūšys – europinis ir karpotasis. Europinio ožekšnio šakelės plikos, o karpotojo – su smulkiomis karputėmis. Šie krūmai auga miškų pavėsyje dažniausiai pavieniui.
O soduose, parkuose ir kituose želdynuose paprastai auginami atvežtiniai ožekšniai. Tai fortūno ožekšnis – iki pusės metro aukščio visžalis krūmas su pažeme besidriekiančiomis šakomis, ar sparnuotasis – iki trijų metrų aukščio krūmas, kuris rudenį visas būna skaičiai raudonas, ar bungo – išstypstantis iki 5 metrų aukščio ir beveik 4 metrų pločio krūmo formos medis su šviesiai žaliais lapeliais.
Japoninis ožekšnis – tai krūmo formos medis, kurio ypač mėgstamos margalapės formos auginamos dažniausiai namuose, o usūrinis ožekšnis ne tik, kad užauga iki keturių metrų aukščio, bet ir užaugina ypač stambias raudonas sėklų dėžutes.

Auga miškuose ir upių pakrantėse
Žinoma, auginant atvežtines ožekšnių rūšis būna daugiau rūpesčių, o štai auginant savaime Lietuvoje augančias – praktiškai jokių problemų nebūna. Be to, tai ir naudinga, nes ožekšniai nebijo net užteršto oro.
Pavyzdžiui, europinis ožekšnis, kuris auga ne tik Lietuvoje, bet ir praktiškai visose Europos šalyse, – iki 10 metrų aukščio kreivakamienis medelis rugpjūtį tampa irgi labai dekoratyvus: sėklų dėžutės ir lapai nusidažo ryškiai rožine spalva.
Apskritai šio augalo vaisius yra įspūdingas ne tik spalva, bet ir forma. Ryškios rožinės spalvos dėžutė turi keturis išsipūtusius lizdus, kurie plyšta ir balkšvos sėklos su oranžiniu apysėkliu pakimba ant pasaitėlių. Šios sėklos taip pakibusios išsilaiko keletą savaičių, kol jų nenulesa paukščiai ar pačios savaime nenukrenta.
Auga europinis ožekšnis lapuočių ir mišriuose miškuose bei upių šlaituose, auginamas soduose ir parkuose. Dauginasi ir sėklomis, ir šaknų atžalomis.
Karpotasis ožekšnis užauga tik iki dviejų metrų aukščio ir jų vaisiai (sėklų dėžutės) būna šviesiai geltonos arba rausvos spalvos, o sėklos – juodos. Auga irgi miškuose, pakrantėse.

Nors nuodingas, bet vaistas
Nors ir labai dekoratyvūs, tačiau abiejų rūšių ožekšniai nuodingi: jų žievėje, lapuose, sėklose, šaknyse yra flavonoidų, dervų, gutaperčios, mineralinių ir dažinių medžiagų, alkaloidų, glikozidų, kurie gali sukelti virškinimo trakto sutrikimus, sąmonės praradimą, net mirtį. Todėl kartais vaisiais apsinuodija vaikai, lapais ir žieve – avys, ožkos.
Nors ir keista, liaudies medicinoje ožekšnių žievė buvo naudojama kaip vaistai.
Ožekšnių mediena yra naudojama piešimo angliai gaminti, o europinio – namų apyvokos reikmenims.