Žydi anyžius smulkiais baltais žiedeliais, kurie susitelkę į skėčius, o peržydėjęs subrandina mažyčius vaisius.
Redakcijos archyvo nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulietė Rita pastebėjo, kad yra daugiau augalų, kurie kaip ir kalendra, turi nemažą gerbėjų ir nemažą ne gerbėjų būrį. „Štai anyžius irgi vieniems labai patinka, bet yra ir žmonių, išvis jo nepakenčiančių – negalinčių vartoti net jo medicininių preparatų, - pastebi ponia Rita. - Nesuprantu, kodėl taip yra, nes man anyžiumi pagardinti valgiai yra patys gardžiausi.“

Išpopuliarėjo visame pasaulyje
Kaip ir praėjusią savaitę rubrikoje „Mano gražiausias augalas“ aprašyta kalendra, anyžius yra itin aromatingas, pasižymi aštriu kvapu ir skoniu. Kilęs jis, ko gero, iš Mažosios Azijos ir jau tūkstančius metų Azijoje ir Pietų Europoje vartojamas kaip prieskonis ir vaistas.
Pasakojama, kad senovės Romoje, kur turtingieji piliečiai taip mėgo kelti puotas, anyžiumi buvo gardinami duona ir pyragai, kad sumažintų persivalgymų sukeltus padarinius.
Vėliau anyžių sėklomis buvo gardinami beveik visi saldumynai ir net mėsos patiekalai, o artėjant mūsų laikams šis augalas paplito po visą pasaulį ir beveik nėra nė vienos tautos virtuvės, kur nebūtų patiekalų su anyžiumi receptų.

Paprastasis anyžius
O šiaip paprastasis anyžius yra ne pats išvaizdžiausias vienmetis žolinis augalas – petražolių ir morkų pusbrolis. Užauga jis iki pusmetrio aukščio tiesus stačias, o viršūnėje šakotas. Jo lapai trijų formų: apačioje dantyti ilgakočiai, viduryje triskiaučiai, viršuje trijų skilčių ar net vientisi.
Žydi anyžius smulkiais baltais žiedeliais, kurie susitelkę į skėčius, o peržydėjęs subrandina mažyčius vaisius, kuriuose sukauptas eterinis ir riebalinis aliejus yra visas šio mėgstamo-nemėgstamo augalo skonis.
Būtent šie vaisiai ir yra naudojami tiek kaip prieskoniai, tiek kaip vaistai. Anyžių vaisių užpilas lengvina atsikosėjimą, mažina vidurių pūtimą, pasižymi priešuždegiminiu, spazmus atpalaiduojančiu poveikiu. Be to, anyžių aliejus šalina prakaito, česnako ir net alkoholio kvapus.
Tačiau kaip ir su visais vaistais, taip ir su anyžiumi reikia būti nuosaikiems – nepadauginti, o jei jis žmogui nepatinka, tai ir nereikia jo vartoti.

Žvaigždinis anyžius
Beje, pastaraisiais metais išpopuliarėjo žvaigždinis anyžius, kuris nėra net paprastojo anyžiaus giminė – tik visžalio medžio magnolijos, kilusios iš Pietų Kinijos ir Vietnamo, sumedėjęs vaisius, kuriame yra tik tokių pačių aliejų. O išpopuliarėjo šis vaisius ir dėl savo grožio – vaisius yra aštuonkampė žvaigždė, kurios kiekviename spindulyje yra po pailgą blizgantį rudą vaisių. Beje, kaip vaistas ir prieskonis yra vartojamas susmulkintas pats vaisius, ne sėklos.
Šis vaisius yra saldokas, o iš vaisių išspaustas aliejus dvylika kartų saldesnis už cukrų, tačiau bendras žvaigždinio anyžiaus aromatas yra saldus ir kandus, o skonis – saldus ir kartus.
Jei Europoje žvaigždiniu anyžiumi yra gardinami desertai, tai Kinijoje ir Vietname – praktiškai visi patiekalai, nes jis yra daugelio prieskonių mišinių sudėtinė dalis.
Kaip ir paprastasis anyžius, taip ir žvaigždinis turi gydomųjų savybių - gerina virškinimą, skatina tulžies išsiskyrimą, mažina vidurių pūtimą, naikina bakterijas.
Jei paprastasis anyžius turi netikrą giminaitį žvaigždinį anyžių, tai pastarasis irgi turi netikrą giminę - japoninį žvaigždanyžį. Tiesa, šio augalo vaisiai mažesni ir labai nuodingi.
Tačiau dėl savo aromato nuo seno jie naudojami smilkalams gaminti, nors tradicinės kinų medicinos atstovai japoninio žvaigždanyžio vaisiais ir gydo kai kurias odos ligas.

Japoninis žvaigždanyžius pasižymi gražiais žiedais ir nuodingais vaisiais.
Redakcijos archyvo nuotr.

Žvaigždinis anyžius yra visžalio medžio magnolijos, kilusios iš Pietų Kinijos ir Vietnamo, sumedėjęs vaisius.
Redakcijos archyvo nuotr.