Cimbidžių žiedai yra ne tik labai gražių formų, bet ir įvairiausių spalvų.
Redakcijos archyvo nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulietė Ramunė žavisi cimbidžiais, kurių į narcizus panašūs žiedai sudaro nuostabias puokštes. Tad norėtų sužinoti, kaip šiuos tropikų augalus reikia prižiūrėti.

Auga ant akmenų
Cimbidis iš gegužraibinių šeimos yra pirma orchidėja, tapusi kambarine gėle. Jo šaknys - storos ir mėsingos, lapai - standūs ir ilgi, o žiedų kekės išauga iš gumbų ir labai ilgai žydi.
Cimbidžių žiedai yra ne tik labai gražių formų, bet ir įvairiausių spalvų: nuo balkšvų kreminių iki ryškių geltonų, rausvų, žalsvų, net rudų. Ir jų vidurinis žiedlapis dažniausiai margas, su kontrastingų spalvų taškeliais.
Šios gėlės yra kilusios ir labai paplitusios Azijos ir Šiaurės Australijos tropinėse ir subtropinėse srityse, kur auga ant akmenų, upių tarpeklių sienų, skardžių atbrailų ir uolų plyšiuose.
Žinomos net 52 rūšys: raudondryžis, tamsiažiedis, kardalapis, kvapusis, stambiažiedis, siauralapis, salsvasis ir t. t.
Be to, per savo kaip kambarinių gėlių „karjerą“ cimbidžiai sulaukė visokeriopo gėlių mylėtojų dėmesio – tad jų išvesta daugybė hibridų. Juolab kad tai stebėtinai nelepus augalas.

Nuosaiki priežiūra
Cimbidis puikiai auga purioje ir lengvoje žemėje. Svarbu tik, kad dideliam augalui būtų parinktas didelis vazonas, nes mėsingos šaknys labai greitai užpildo visą talpą. Išvestinės veislės nelabai bijo sauso oro, be to, suaugusius augalus galima laikyti ir lauke – pusšešėlyje, nes saulė nudegina jų lapus.
Tręšti ir gausiai laistyti reikia pumpurus kraunančius ir žydinčius augalus, o peržydėjusius laistyti tenka nuosaikiau ir niekada nepalikti vandens vazono padėkliuke. Pageidautina, kad cimbidžiai būtų nuolat purškiami minkštu vandeniu.
Šiaip cimbidžiams geriausia vieta kambaryje šviesi, tačiau kurioje nekaitina saulė.
Kai augalas nebetelpa vazone, jį galima persodinti į didesnį arba padalyti į kelias dalis.